rūgti reikšmė
Kas yra rūgti? rū́gti, -sta (ruñga Glv, -ia N, K), -o (-ė K) intr., rū̃gti Krkš, Vs, Ut; SD90, R, J, I, N, Sut 1. darytis rūgščiam, fermentuotis: Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rū́gsta Erž. Mūs duona nerū́gsta Grv. Minklė rūgsta rš. Pienas tirštas rūgęs SD83. Čia rūgusis pienas stovėjo J.Jabl. Rūgšto pieno šviežiai rū́gusio turu Lkv. Noriu bulbų su rūgusiu pienu Pnd. Jam rū́gęs pienas ne valgis Rg. Varlė bus – pienas nerùgs (kad nesurūgtų pienas, įmesdavo varlę) Ob. Jei į septynius metus dvylika vaikų – rū́gusio pieno neįkąsi (nusilpsi, kad ir valgyti negalėsi) Snt. Rūgusi lapienė, kopūstai R231. Batvinius rūgusius, smulkiai sukapojusys, virė S.Dauk. Alus gražiai rūgsta, midus kupečiuoja NS61. Žiulvin, Žiulvin, Žiulvineli, gyvas būsi – pienu rū́gsi, jei negyvas – krauju plauksi (ps.) Grv. Liuob sakys, tura rū́gti ans savo [v]andinė, tura surūgti (linai) End. Tu kraujį mano afiero[je] neafieravok ant rūgusios duonos BB2Moz34,25. | prk.: O dėl šarkų pas mus rūgo amžini kivirčai su tėčiu ir mama rš. Tvankos dienoj, karščiuojant ore rūgst perkūnija RD204. ^ Ko tu čia nori, ar rū́gusio grybo? Viskas tau netinka! Dr. Kap an ko tai nerū́gęs, o kap an ko tai net sudegęs (ko nenori – nepadaro, o ką nori, tai labai greit padaro) Drsk. Jei nerūgsta, tai ir nekepa Kb. Kai nerū́gęs, tai ir nekepęs Vrnv. Aš nerūgęs, o tavo ir šalia kubilo nebūta KrvP. Nei rūgęs, nei kepęs Vlk. Išlup, kisieliau, rūk! (sakoma, kad kisielius rūgtų) Pl. Viršuj medžio gira (duona Brž) rūgsta (obuolys) Vlk. An medžiagos dieška rū́gsta (obuolys) LKKIII204(Lz). ║ darytis gaižiam, gižti: Rū́gęs surūgęs valgis Dglš. 2. gesti: Visur palei trobas vandenys rūgo, visur purvo ligi kelių rš. Bulvės verkia, vandeny rūgdamos Lk. Gyvoliai padvėsę pamsojo, nu kurių neišpasakyta smarvė visomis pusėmis rūgdama dvokė S.Dauk. | prk.: Jau antari metai, kai anas šituo liga rūgsta (serga) Str. 3. šnek. būti prastai nusiteikusiam, suniurusiam, piktam, pykti: Ant savo brolio rūgo jis, t. y. pyko J. Kogi dabar rū́gsti, gal ne ta koja išlipei iš lovos? Dbk. Ko rū́gsti, ko nešneki? Jrb. Raudienė rūgsta, pukši kaip ta tešla duonkubily V.Bub. Tu jau šiandie visa diena rū́gsti kai mielių puodelis Škn. Rūgsta kaip kopūstų kubilas Čk. Nežinau, ko ant manęs Agė rū́gsta Jrb. Ūkininkai pradėjo rūgti ant policijos, kuri snaudžia ir į vagis nežiūri TS1897,7. 4. part. praet. su ne- menk. nevykęs, netikęs: Tas bernas toks nerūgęs, nei kalboj, nei darbe niekam netinka Dgl. Buvo netikęs, nerūgęs Lp. ^ Pliukšt nerū́gęs (niekus pliauškia) KII125. 5. menk. ilgai miegoti: Rū́gsta, rū́gsta lig pietų! Krš. Kur rūgsta, tas miegalius J. Rūgsta kiauras dienas, jokio darbelio neužsiema Vkš. Lyk dienai rū́gsta OG340. Svieto vaikiukai, antai, dainuoja, linksminasi, o tu rūgsti kaip kisielius Žem. Saulė žeme railioja, o tu dar lovoj teberū́gsti Skd. 6. šnek. silpnai lynoti, dulkti: Lietaus didelio nėr, ale jau kelinta diena rū́gsta, gal kada ir palis Dgl. 7. šnek. gyventi nuobodžiai, be darbo ar dirbant monotonišką, įkyrų darbą, sėdėti namie: Rū́gau rū́gau, kap buvau su vaikais namie, o dabar ko turiu rū́gt?! Arm. Kiauras dienas namie rū́gsta, niekur neina Jrb. Jis niekam neleidžia nuobodžiauti ir pats niekad nerūgsta rš. Bet kad tavo ir kantrybė arkliška. Sekmadienį, ir tą rūgsti prie algebrų rš. Mūsų kaimynas Pinčiukas vienas be pačios pelkėse rūgsta K.Bor. Aš negalėjau taip sau be darbo rūgti Š. Nerū́k, eik darbo dirbti! Skd. 8. N, K, raugėti. ◊ kaĩp ant mielių̃ (rūgtè) rū́gti 1. labai gerai augti, didėti: Šera veršį, kiaušiukų tankiai įplaka – veršiukas rū́gte rū́gsta Krš. Augimas paršų – kaĩp rū́gte rū́gsta Krš. Putrą gerdama, kumelė rūgte pradėjo rūgti Šts. Kaĩp rū́gte rū́gsta roputikės Pj. Skola kaip ant mielių rūgsta rš. 2. sektis: Vieni kitiems padėsime, ir gyvenimai lygu rūgte rūgs LzP. Be galo jam klojasi, viskas rūgte rūgsta Žem. Jie gerai gyvena, gyvenimas kaĩ ant mielių̃ rū́gsta Sk. 3. būti labai patenkintam: Jis, išgėręs alaus, kaĩp ant mielių̃ rū́gsta Sk. plaũčiai (vė́daras) rū́gsta turi paslėptą pyktį, kerštą: Rū́gsta, rū́gsta vė́daras, vienąkart neiškentėsiu Dbk. Vėdaras rūgsta ant jo LTR(Ds). Išėjova mudu su dėde duobės jaujai kasti, nes jau buvova susigerinę, ale mano plaučiai rūgo ir rūgo BsPIII80. \ rūgti; aprūgti; atrūgti; darūgti; įrūgti; išrūgti; nurūgti; parūgti; padrūgti; perrūgti; prarūgti; prirūgti; surūgti; užrūgti