surūgti reikšmė
Kas yra surūgti? surū́gti intr. 1. SD126, H, Sut, K, M, DŽ pasidaryti rūgščiam: Verėnas surū́gsta, katile bebūdamas J. Surūgęs pienas R100, N. Pienas surūgęs, kad gali vaikščiot (labai kietai surūgęs) Skr. Pienas [kubile] surū́gdavo kaip uksusas Všv. Greĩta va čia surū́go, čia pašildei, tai tada gardu [varškė] Pb. Anas (kisielius) surùgs, ir pasdaro rūgštus ir gardus Pb. ^ Kol mesa paaugs, i kopūstai surū́gs Krtn. ║ sugižti: Tas maistas surū́gusis, subuvęs Ad. Surūgęs kaip šunies lakalas LMD(Tl). ^ Poteriai ne kleckai – nesurūgs LTR(Erž). Vestuvės tepalauks, ne kruopos – nesurugs An. O kad tu surūgtum– nebėr! J.Paukš. Kas iš tavęs bus, kad tu surūgtum! Grž. O kad tave notra, o kad tu surū́gtum! Mlk. Kad tu surūgtum pupų rūgšty! LTIII461(Tvr). Kad puodynėj toj surūgtum, uodegą kur nusisuktum! (bara katę) B.Sruog. 2. Upt nuo gedimo, puvimo, nešvarumo įgauti prastą kvapą: Pakabinsi šlapias virves, tuojau ir surū́gs Žlp. Surū́gusią sermėgą apsirėdyk Kdn. Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Kiti merkdavo [linus] į bėgantį [v]andenį, kokie upeliūkščiai kur būdavo, dar, sako, gražesni būdavo, mat, nuneša tą surū́gusįjį [v]andenį KlvrŽ. Apiploviau [ligonį], lova buvo surū́gusi Pvn. Šviežio oro turi, nesurū́gęs nėkumet esi Vvr. 3. DŽ1 šnek. suirzti, supykti, būti blogos nuotaikos: Gal nesveikas, kad toks surūgęs vaikas Ėr. Tai surū́gus – ne tą koją iš lovos pakėlei Kt. Šiandien tėvas kažkoks surūgęs, be ūpo Jnš. Kolgi tu vis toks surūgęs, tartum dantis geltų? LTR(Dkk). Surū́go, ir įkalbint negalima Up. Nesmagu, kad žmogus toks surūgęs Ps. Pasakyk žodį, tai tuoj ir surunga Krkn. Kelinta diena surū́gęs ulioja Ktk. Ko tu in jį lendi – žmogus bėdoj surū́gęs Prng. Ko surūgęs kap kvošiniena? Tvr. Surūgęs kaip degtienė ažupečy LTR(Kp). Vaikščioja surūgęs kai kisielius Švnč. O Grėtė atsikėlė surūgusi lyg piktas oras I.Simon. Surūgus kai devynios pėtnyčios Skr. 4. Erž šnek. sušniurti, sutingti: Nieko iš jo neišklausi, matai, kad jis su miegais surūgęs Pg. Dieną prastas miegas, tik surū́gsti žmogus KzR. Turbūt negerai numigai, kad toks surū́gęs Gs. Surū́gsta senė bemiegodama Krš. Miegužiu ji susnūdus, tinginužiu surūgus BsO356. 5. šnek. būti vargingam, prastam: Mano surūgusį jaunų dienų gyvenimą sunkino ir tai, kad negaudavau lig soties pavalgyti rš. surū́gusiai adv.: Čia žmonės beveik visi surū́gusiai gyvena, ot, kas kita laukinykuos Zp. 6. Gž, Kt, Jrb šnek. apsiniaukti, apsiraugti: Nū saulutė šviečia, ne tai, kai vakar – surūgus diena Lkš. Dangus apniukęs ir surūgęs J.Bil. \ rūgti; aprūgti; atrūgti; darūgti; įrūgti; išrūgti; nurūgti; parūgti; padrūgti; perrūgti; prarūgti; prirūgti; surūgti; užrūgti