išrūgti reikšmė

Kas yra išrūgti? išrū́gti intr. 1. Q57, R366, I, M pasidaryti rūgščiam: Duona išrū́go įmaišyta, jau gali kepti J. Juo daugiau į tešlą įdėta mielių, juo labiau išrūgsta rš. Gerai išrūgus duona esti akyta Ktk. Gražiai išrū́go pyragai Užv. Sudedam kopūstus, išrū́gsta – valgom Pls. Ir galvom indedam [kopūstus] – gerai išrū́gsta Pls. Kopūstus reik raugt sengaly, tada jie išrùgs kieti ir gardūs Skrb. Užmaišai [avižinius] miltus, anglį įdėdavo, iš savęs pradeda rūgt, puška, puška ir išrū́gsta Nmk. Rūgsta rūgsta ir išrū́gsta alus, ir dainuok išgėręs LKT260(Pmp). Vynas buvo puikiai išrū́gęs NdŽ. Jau išrū́go, galima varyt [naminę degtinę] Gs. | Itas valgis greit išrugs (susivirškins) Pst. 2. DŽ1 tam tikru būdu laikomam įgauti reikiamų savybių: Tabokų lapai paskuojo skabymo vos teišrūgsta par 10 ar 12 dienų S.Dauk. ║ nuo rūgimo pasikeisti: Riebumas skūros išrūgsta, bet reik po dūmais džiovinti, vėl du tris kartus į raugus dėti, ir būs diktos naginės Šts. 3. šnek. išbūti suniurusiam, supykusiam: Ka supyks, tai tris dienas išrū́gs Erž. 4. menk. išmiegoti: Tinginy, ar jau išrū́gai? Rdn. Nu, jau išrū́gai, sėskias valgyti! Rdn. Kaip tu išrūgus per dieną, tai tu ir naktį nemiegi Tvr. Tėvas lig pat pusryčių išrū́go, o sūnelis dar ir dabar tebkirmyja Vkš. | prk.: Išrūgau (išsipagiriojau) iš vieno baliaus ir vėl geru Šts. ◊ káilis išrū́go nusilpo, nusistekeno begerdamas, nusilesė: Ilgainiuo, kad vienims kailiai išrūgo begerant, kitims įkyrėjo, tad į namus beišsiskiedė S.Dauk. kaĩp ant mielių̃ (rūgtè) išrū́gti pasitaisyti: Klaipėdo[je] Stasė kaĩp ant mielių̃ išrū́go Krtn. Po anų badmečių stojosi treji geri metai, laukuose viskas rūgte išrūgo rš. \ rūgti; aprūgti; atrūgti; darūgti; įrūgti; išrūgti; nurūgti; parūgti; padrūgti; perrūgti; prarūgti; prirūgti; surūgti; užrūgti