prarūgti reikšmė
Kas yra prarūgti? prarū́gti intr. 1. nuo ilgo buvimo, netinkamo laikymo sugesti, pasidaryti gaižiam, sugižti: Bulbos vakarykščios bus prarū́gę Rod. Sriuba jau prarū́gus Grš. Tėvas nuo ryto nusineša, prarūgsta jam pietūs J.Balt. Pasuolėje, kur stovėjo puodai su prarūgusiais vakarykščiais viralais, ėmė kažką lakti šuva V.Krėv. Pliupsi kap prarū́gus buza Mrc. O, kad jis (alus) prarūgtų! J.Jabl. Sukiužusioje trobelpalaikėje buvo niūru, dvokė prarūgusiu senu srėbalu rš. Prarūgęs, rūgštelėjęs medus netinka bitėms penėti rš. ^ Vaikinas kap prarū́gęs (netikęs) – ar jį priims [kareiviu] ? Lp. Rytdienai kruopų nevirk – prarugs LTR(Srj). Poteriai ne kleckai – neprarugs LTR(Krn). Kvietinė košė kad ir prarūgus – iškabys (apie turtingą senstelėjusią merginą) LTR(Vlkv). Kad tu prarū́gtum su savo tvarka! (keik.) Kt. Kad tu prarūgtái! Pls. Sėdaus iš juoko, tegul tave prarū́g! Vlk. 2. DŽ1 pasidaryti kiek rūgščiam: Gal maži prarùgs alus lig sekmadieniui Mžš. 3. šnek. suniurti, suprastėti: Prarū́gus boba Krn. Kelinta diena Jonas prarūgęs vaikščioja Pls. Mūs boba prarūgus (sukiužusi), moja ana ilgai negyvens Pls. 4. prisitraukti rūgštumo ar nemalonaus kvapo: Man prarūgo burna, ir dabar neskanu Švn. Nusivilko prakaitu prarūgusią palaidinę rš. Kelionėje prarūgęs, brolau, neik į tokius namus LzP. | prk.: Nusiųs tave į kokį prarū́gusį (apleistą, nuobodų) kaimą Mrj. 5. Gž šnek. subjurti, apniukti: Prarū́gęs oras, lyja ir lyja Mrj. 6. prk. pasidaryti gaižiam: Nuo tokio pasakymo vyriškio šypsena visai prarūgo rš. 7. šnek. prabūti, pratūnoti: Visądien namie prarūgaũ Vs. \ rūgti; aprūgti; atrūgti; darūgti; įrūgti; išrūgti; nurūgti; parūgti; padrūgti; perrūgti; prarūgti; prirūgti; surūgti; užrūgti