įrūgti reikšmė
Kas yra įrūgti? įrū́gti intr. 1. H167, N, K, M, DŽ, NdŽ pasidaryti rūgščiam, įgauti rūgštumo: Tešla įrū́gusi KI352. Alus įrū́go jau J. Inrū́gsta pečy ta raugienė Lnt. Ka šaltai, lėdniau įrū́gs, būs lėdnesnė Rt. Kap inrū́gsta duona, tada minkia Dv. Sa[vo] rūgščia inrū́gus duonelė GrvT36. I par naktį duonos plutą įmerkė, i ans (kisielius) ir įrū́go Trš. Ta sula yr įrū́gusi LKT45(Lž). Įrū́gę kopūstai, anus reik nudeginti, verdančiu vandeniu nupilti LKT85(Kl). Ir medus inrūgsta Švnč. Bei žmonės nešė nekeptą tešlą, iki neįrūgo BB2Moz12,34. ^ Kol kopūstai įrūgs, mėsa ir iškirmės LTR(Lkv). Kad įrūgo, tai ir iškeps LTR(Dv). ║ įmirkti, prisitraukti kvapo: Kopūstais įrū́gęs kubilas Š. Varles su anodija dėjom vėžiams į keselę: medis įrūgsta ir kvepa anodija kaji kolei Šts. ^ Jie visi tuo pačiu raugu įrū́gę (sutaria) Skr. 2. šnek. sušniurti: Be reikalo priguliau, tik įrū́gau, nieko nepailsėjau KzR. Ko toks įrū́gęs atsikėlei, ar miego per mažai? KzR. 3. menk. įmigti: Įrū́go – miegta skaniausiai Krš. Įrū́go vaikas i rūgsta lig dvylektos Rdn. Popiet biskį atsiguliau, tai kad įrūgau, žiūriu – jau temt pradeda Lkč. 4. Trgn prisigerti drėgmės: Dieną naktį lyja, žemė įrū́gus Prn. Lietui palijus, inrū́go lentos Dglš. Oras buvo įrūgęs, drėgnas rš. 5. refl. šnek. įsilyti: Jau kad įsirū́go, tai ir lis kelias dienas Alk. 6. Skr šnek. įpykti: Taip įrūgo tėvas ant sūnaus, kad buvo beišvarąs iš namų Ds. 7. šnek. įprasti, įsitraukti, įnikti: Dėdė įrū́gęs gerti arielką J. Per vestuves, pakasynas tų parapijų katalikai mirksta degtinėje įrūgę M.Valanč. \ rūgti; aprūgti; atrūgti; darūgti; įrūgti; išrūgti; nurūgti; parūgti; padrūgti; perrūgti; prarūgti; prirūgti; surūgti; užrūgti