įmirkti reikšmė
Kas yra įmirkti? įmir̃kti intr. 1. prisisunkti drėgmės ar ko kita: Medis šlopmė[je] įmir̃kęs, t. y. įžvigęs, įžlugęs, įžliurgęs, tekšo J. Inmir̃kęs kai šiekšta OG105. Kanapinės virvės įmirkę greičiau džiūsta negu lininės rš. Įmirkusiu, pilku taku per šlapius akmenis lipau ir lipau Pč. Nuo įmirkusios žemės kilo rūkas rš. Kojinės galiukas įmirkęs krauju rš. Kotletas taip ir kvepia iš tolo: su svogūnais toksai, parudęs, sultyse įmirkęs B.Sruog. Vaikščiojo aplink jas (mašinas) tepalais ir benzinu įmirkę žmonės T.Tilv. Kaip gera bus, atsisėdus prieš ugnį, apsišildyti ir išdžiovinti įmirkusias kojeles Pč. | prk.: Taip jau įmirkt degtinėj (pasidaryti girtuokliu), kad ir veidas pasidaręs baisus Antš. 2. prk. įprasti, įsitraukti (į blogą įprotį): Geri gėrėjai, įmir̃kę, ir tie pripažįsta, kad stipri degtinė Krkn. Iš jaunystos negėrė, tik paskui įprato, įmir̃ko – ir prašvilpė gyvenimą Gs. Jie pasileidę, į šnapsą įmir̃kę Smln. Įmir̃ko į tą rūkymą, ir negalia atprasti Skr. \ mirkti; apmirkti; atmirkti; įmirkti; išmirkti; numirkti; pamirkti; permirkti; pramirkti; primirkti; sumirkti; užmirkti