mirkti reikšmė
Kas yra mirkti? mir̃kti, -sta, -o intr. 1. K būti panardintam į vandenį ar kokį kitą skystį, tūnoti vandenyje: Įmerktas medis mir̃ksta vandeny J. Mirksta miežio grūdas, brinksta, tiktai neputoja rš. Šaknys vandeny mir̃ko Ėr. Jau trečia diena, kap pintys mirksta Dkš. Da nemirkę (neišmirkę) kanapės Lzd. | Jis šiandien vandenyje mirko (maudėsi) kelias valandas J.Dov. Hipopotamui labai sunku žemėje vaikščioti, todėl jis mažne kiauras dienas vandenyje mirksta rš. Mirkdamas ligi kelių vandeny, jis atkasė žemes rš. O aš kaip šaltam vandeny mirkstu – man šiurpuliai eina par nugarą Lnkv. | prk.: Akės mir̃ksta ašarose (aptekusios ašaromis nuo verksmo), varginas gyvenimas Jdr. ^ Gyvena, kaip svieste mirksta (ištekliuje gyvena) KrvP(Krž). Graži, kaip piene mirkusi (labai graži) Lk. 2. prk. ko gausiai turėti, ką po daug ar dažnai vartoti, nuolat ką daryti ar būti kokioje būsenoje: Kaip te ir nebeišgyt – vienuos vaistuos mir̃ksta Užp. Kumečiai mirko prakaite (liejo prakaitą, prakaitavo) nuo sunkaus darbo rš. Ašarose mirksta (labai verkia) A.Baran. Ką jis gyvens – išvien mirksta degtinėj Gs. Ana mir̃ksta į tą šnapsą Prk. Perdien arelkoj mir̃ksta OG342. Kad turėtų šnapso, tai mir̃ktų ir mir̃ktų Al. | Visokiuos turtuos mirksta, o svečiui geresnio kąsnelio nepasiūlys Vb. Jis skolose sulig kaklo mirksta Lš. Pasakyk, kaip seniai mirksti papročiuose tuose (esi papratęs taip prastai daryti)? P. O vienok mirksti griekuose (nuodėmingai gyveni) brš. O prastiejie mūs žmoneliai giliai mirksta nežinėj (nieko nežino, tamsūs) A1885,114. ║ būti apimtam ko: O Dievuliau, visa ūlyčia [liepsnose] mir̃ksta! Dglš. 3. šlapti: Visą dieną ant lietaus reikėjo mirkti – kad negaučiau nors ligą Vv. \ mirkti; apmirkti; atmirkti; įmirkti; išmirkti; numirkti; pamirkti; permirkti; pramirkti; primirkti; sumirkti; užmirkti