tūnoti reikšmė
Kas yra tūnoti? tū́noti, -o (-oja NdŽ, Kv), -ojo intr. Rtr, NdŽ, FrnW, Alk, Nm, Snt, Btr, tūnóti, tū́no, -ójo Dkš, Jz, Užg, Ut 1. L, DŽ, NdŽ, KŽ ramiai ir ilgai būti vienoje vietoje, kiūtoti, glūdoti: Tū́nojau ligoninė[je] tris mėnesius Varn. Ko tū́nai tokia susitraukus? KzR. Ineinu in pirkčią, tai tas mažiukas tū́noja užlindęs už pečiaus, kad nei nekukšteria Smn. Anie nepaslenka dirbti, sau po tiltais tū́nos, vasaros šiltos, i nedirba Ms. Insilipo in aukštą eglę, mislydama ten tūnot BsPIV101(Graž). Nuogalius įlindo į užpečkį ir tūno LTR(Šil). Lįsk tu kol kas po girnomis ir tūnok, o aš eisiu malūno durų užremti K.Bor. Šešėlyj medžių prie negyvo kūno jaunas kryžokas dar pusgyvis tūno A1883,92. Pasidėjęs išgaląstą kirvį ant kelių, tūnodavo kiauras dienas rūsy rš. Tūnoti glūdėti buvo piliečio dorybė, o judėti – jo nuodėmė A.Sm. Tūno susiraitęs marškiniuos žaltys S.Nėr. Tū́no įsilindus į krantą [žuvis], ir ją sunku išprašyt Jrb. ^ Tū́no kap pelė po šluota Mrs. Ko tūnai kap pagalys? Mrk. Tū́no kai vilkas Nmn. Vasarą mes tūnom it pelės urvuose rš. 2. NdŽ, KŽ glūdėti, dūluoti, stūksoti: Tūno užsnūdę tamsūs sodų guotai V.Piet. Nei mėnesienos spalvos, nei jo šviesoj tūnančių kalnų reginys nebeviliojo akių A.Vien. Rūkų vainikuose pilis, ramiai iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Upės pakrantėje tūno Pašerkšnės dvaras rš. 3. NdŽ driektis, tįsoti: Žemaičių aukštuma tūno pagrindinių tų oro srovių kelyje rš. Tūno po kojų gelmė rš. 4. NdŽ, KŽ būti, slypėti: Lietuva tūnojo didžiajame varge A.Sm. Mano mąstymas, nuovoka ir visos proto pajėgos tūnojo ankštai suvystytos rš. Literatūrinė atmintis tūno juose (žodžiuose) kaip pirmapradis elementas rš. Šių dienų žydų reikšmė tūno jų judrume Vd. Už neįprasto jos gyvumo tūno niūrus sielvartas rš. \ tūnoti; įsitūnoti; ištūnoti; patūnoti; pertūnoti; pratūnoti
tūnoti junginiai
- tūnoti ausis suglaudus