gelmė reikšmė

Kas yra gelmė? gelmė̃ sf. (4) J 1. giluma, giliausia vieta, gilmė: Į gel̃mę leistis KI417. Nu kranto į gel̃mę šoka Sch238. Tamsios gelmės, baltos putos, ūžia vandenėlis (d.) Smn. Ir gelmė juos skubiai sugavo, ir vanduo juos nuskandino RBJdt9,7. Žemė, jos gelmės, vandenys yra valstybinė nuosavybė, t. y. visos liaudies turtas (sov.) rš. Čia gyvena rūdakasiai, kur dirba žemės gelmėse rš. | Nežinojo žmonės, kas slėpėsi, kas gyveno senų ąžuolynų gelmėse (glūdumoje) rš. Buvo girdėt, kai kvėpavo girių gelmėse įsibridęs žvėris P.Cvir. Jį jau į pat gelmę (tolimą kraštą) išvarys Žem. Būdama neskaidri, ji (fotosfera) uždengia nuo mūsų karštesnes Saulės gelmes P.Slavėn. | prk.: Iš kilmės abudu jie iš liaudies gelmių J.Dov. Tankiai viens žodelis teįkrinta į širdies gelmę Ns1832,9. 2. gylis, gilumas: Ir jie, nuleidę šviną, gelmės ieškomą, rado gelmės dvidešimt sieksnių NTApD27,28. Šešupės ties Naumiesčiu nedidelė gelmė Nm. Gali art, kiek nori, gelmės, kitokios žemės nerasi – juodžemis Lp.

gelmė sinonimai

gelmė antonimai

Ką reiškia žodis gelnis? Visi terminai iš raidės G.