gilumas reikšmė
Kas yra gilumas? 1 gilùmas sm. (2) → 1 gilus: 1. Nei prieiti, nei priplaukti – marelių gilùmas! Vrn. Gilumas vandenų buvo penkioleka mastų I. Kiek dangaus aukštumo, tiek marių gilumo Lnkv. Marios susijudino, ir atplaukė iš gilumo baisus smakas su šešioms galvoms BsMtII52. Ir gilùmai to ežero – negali dugnio pasiekt Ds. Būtų nuskandintas giluman marių DP516. Ir nuskendo bernelis jūrių marių gilume KlpD89. Ir nupūtė vainikėlį į jūrelių gilumė̃lį JV78. Briski, mergužėle, į gilumužė̃lį JD837. Iškasė duobę sieksnio gilùmo Sml. Taip gilumo arė rš. Kad šaknys gilùmą pasigauna, tukart teauga medis Vvr. Sniego gilumė̃lis! Pc. | Gilùmo ir šiemet gili žiema Pc. | prk.: Ne kiekvieno galvoje telpa visas šių įžymių samprotavimų gilumas rš. Tas Kalvaitis buvo nuostabiai plačios galvos, ir kas do minties gilumas! P.Cvir. Tas gražumas to veidelio ir gilumas tų akių (d.) Plv. Neišpasakyto gilumo ir aukštumo išminties Tat. Pasižymi gilumu ir pilnumu jo veikalas rš. ^ Yr platumui kraštas, yr dugnys gilùmui BM453. 2. Elnias, iš gilumo girios išbaidytas, atbėgo į valsčių Tat. Liepė jiems miško gilume ieškoti LTI35. Buvo nupuolęs ... gilùman pragaro DP154.
2 gilumas sm. kabė; sagtis: Padarysi teipag aukso gilumus Ch2Moz28,13.
gilumas junginiai
- balso gilumas