dorybė reikšmė
Kas yra dorybė? dorýbė sf. (1), dorỹbė (2) [K] 1. dora, moralė: Mylėjo dorybę, o neapkentė nedorybės S.Dauk. ^ Nedoras žmogus kitų neišmokys dorybės VP31. 2. gera savybė: Teisingumas yra dorýbė FT. Dabar ir drąsos dorybė yra labai brangintina J.Jabl. Jo dorybės jam kelią tiesia gyvenime J.Jabl. 3. tikimas, naudingumas, gerumas: Su manim dorýbės nebėr (man nebegera, sunku) Grg. Nebėr dorýbės su tuo lytu: lyna ir lyna Šts. Vilkas ... pabūgo: mato, kad čia jau nebus dorýbės PP62. Anoki ir man dorybė tampytis su jūsų banda ir savo darbininkus gaišinti Žem.