išmirkti reikšmė

Kas yra išmirkti? išmir̃kti intr. 1. mirkstant vandenyje suminkštėti, įgyti kokių nors ypatybių: Kruopos vandenyje turi gerai išmirkti rš. Silkė išmir̃ksta KI163. Išmir̃ko pluta ir visai ištižo J. Linai neišmirkę N. 2. Lnt, Pb išgesti, išnykti mirkstant: Anie metai mūs bulbos išmir̃ko, supuvo Aps. 3. išbūti kurį laiką mirkstant: Jau trejus metus išmirkau, o dar šešius reikia mirkti MPs. \ mirkti; apmirkti; atmirkti; įmirkti; išmirkti; numirkti; pamirkti; permirkti; pramirkti; primirkti; sumirkti; užmirkti