tirštas reikšmė
Kas yra tirštas? tir̃štas, -à adj. (4) Rtr; M, L 1. Sut, K, BŽ108, DŽ, NdŽ, KŽ turintis savyje nedaug vandens, klampus; pršn. skystas 2: Tirštu tampu, stojuos SD134. Sunka tiršta slyvų, vyšnių SD285. Tiršta gručia B. Tir̃štas verėnas, tirštì kruopai J. Juka tiršta SD57. Juka net tirštà, kai jeknos Trgn. Bulbynę virėm, i reikėjo bulbę įtarkavoti, ka būtų tirštèsnė ta bulbynė Sd. Tirštą tirštesnę lapynę išverda, o šeimyna nevalgo Šts. Tirščiáusių kopūstų bliūdelį suvalgė Klt. Anys (makaronai) tirštì – peiliu pjauk Ml. Mun juo tinka tirštèsnė košė Slnt. Geras medus tir̃štas: užlašink lašeliuką, tai kai gintaras ir stovi Ant. Vėl verdam skystį tą, kol pasidaro tir̃štas, toks kaip medus Šln. Ans tir̃štas kisielius – su šaukštu valgydavom Krž. Smetona gera, tirštà Pv. Mūsų karvės tir̃štas smetonas Dgp. Pienas tirštas rūgęs SD83. Prieš teliuką pienas tirščiáusias, kartus, kai surūgsta Klt. Tirštas alus B, N. Alus tir̃štas R, MŽ. I aš pati noriu tokio alaus: teip gardus, teip tir̃štas, rodos, kad medaus pridėta Mžš. Alus iš miežių tirštas, saldus, skanus Šmn. Ogi kai padirbi misos, ant suolo prisėsk: jeigu rūra prilips, žinok, kad bus tir̃štas ir geras [alus] Kp. Sėmenų aliejus geltonesnis, tirštèsnis Šmn. Liepos luoteles suskutus, užpylus su karštu vandeniu, kai paliks tirštas skystimas, tvarstyt ant opos Sln. Spirgliai greičiau pardega, o tir̃štos išvažos tai ilgiau dega Krs. Su smala ratus tepa, būna tirštà Vg. Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54. ^ Su tiršta bulbiene šeimynos neišvysi LTR(Grz). Tirštà putra šeimynos nebaido (nevaro Als, negainio[ja] Kv, negadina Rd) Šts, Pln. Kur košė tiršta, tę ir velnias šika LTR(Dkk). Tirštõn košėn ir velnias taukų deda SkrT. tir̃šta n.: Kap trini uogas su cukrum, tai pasdaro tir̃šta kap jeknos Pv. Šviežių batvinių, šitu pupelių išverdi, tas pupeles sugrūdi sugrūdi ir pipiro, čibulio tuos batviniuos pataisai – net tir̃šta, nu skystimas va toks, ir skanu, ir sotu Slm. Ką tir̃šta do suvalgo pats [senelis], o skysta – reikia jau penėt Klt. ^ Kad tiršta – su pirštu, kad skysta – su šaukštu PPr366(Grz). tirštaĩ adv. K, BŽ55, DŽ, NdŽ: Ažmaišai tirštaĩ ir valgai Lnt. A tirštaĩ įpilti Lkv. Nulūš tau liežiuvis tirštaĩ bevalgant (juok.) Žg. Kap dykiai, nori est tirštaĩ (juok.) DrskŽ. Ramunėles jei stipriai ir tirštaĩ sutaisai, tai paleidžia [vidurius] Kvr. Kai tirštaĩ (stipri arbata) – pagerklėj graužia Upn. Tirštaĩ užmaišai, parūgsta ir praskysta, o skystai inmaišai – prasta duona Tr. Grybai reikia išvirt tirštaĩ ir pramest JnšM. Duok jiem tirščiaũ, anys ėda tirštumų̃, sunkos nelabai nori Žl. Dabar tai labai buiniai auga [paršai]: miltų sausų pripiliu, neduodu tirštaĩ Slm. Toks [v]anduo dar geresnis yra, kursai su moliu tirštai sumaišytas yra S.Dauk. ^ Kuriam karštai, dedam tirštai (gera valgį verdam) LTR(Vlkv). Ugnį užkuriau karštai, reik įdėti tirštaĩ Šts. tirštỹn adv. NdŽ, KŽ, Alvt: Tirštyn eiti, tirštėti LL38. ^ Mūs kisielius tirštỹn, o kaimyno skystyn Kt. Verdant kisielių vaikai turėjo šaukt: Jankeliūno skystyn, Zagrebskų tirštỹn Brt. 2. DŽ tankiai išaugęs, vešlus: Tiršta giria B, MŽ. Visi miestai bėgs dėlei šauksmo raitinykų ir strielčių, ir ing tirštas (viršuje tankias) girias bėgs BBJer4,29. Tirštas krūmas PrLXVII24. Tirštì medžiai, apsilapojo Pv. Ar tą tir̃štą liepą jau vėjas parlaužė? Ss. Šakos augo iki pat žemės, juo žemiau, juo storesnės, tirštesnės Mš. Tiršti rugiai B, MŽ, N. Jei tirštì rugiai, tai tik sieksi ir imk Trg. Tie rugiai tirštì, kol išeini rišdama į pradalgio galą, neatsistoji Skr. Jeigu rugiai tirštì, sunku yra rišti Krž. Kviečiai šiemet tokie tiršti – kaip tik dalgę įmušt Srv. Pirmoj sesulė tirštõj dirvelėj tirštùs rugelius pjauna (d.) Dv. Dar mano martelė nepriilso tirštus rugelius pjaudama, tankiai kapeles statydama VoK166(Eiš). O šienas ten tirštas, kaip avį kirpk A.Vencl. Prie daržo dobilai tirštesnì – sunkiau pjaut Jrb. Palig Nemnu lygios, tir̃štos pievos Drsk. Tirštà pradalgė Vg. Čia (lygumoje) svaresnės varpos, tirštesnes pradalgės, ilgesnės vagos sp. Plaukai tirštì buvo, tokie juodi Jrb. Kai šukas, būdavo, atsmeigia, tai tirštì plaukai nukrinta Plv. Tirštì ūsai NdŽ. Abu vyrai buvo apžėlę tirštomis barzdomis J.Avyž. [Vilkas] šaltuose kraštuose vilną turi tirštą ir ilgą, o šiltuose – skystą ir trumpą Blv. Bindzinėjo ir avys, apsunkusios rudeniniu lajum ir tiršta vilna J.Balt. ^ Svetima pradalgė tirštesnė LTR(Vdk). tirštaĩ adv.: Medžiai buvo šakoti į visas puses ir tirštai lapoti Šlč. Kur tirščiaũ žolės yr, apšienauk apšienauk Klt. Lengvas šiltas vėjas lietė jo veidą, judino tirštai sužėlusius antakius P.Cvir. ║ NdŽ, DŽ1 kuriame yra ko gausiai, apsčiai arba vienas prie kito, gausus: Jų tirštą giminė – vien brolių i seserų devyni Rs. Sukvietė visą giminę ir pakėlė tirštas vestuves savo dukters su Rastiniu BsMtII39(Tl). [Varnos] tirštais būriais sukosi virš senųjų tuopų J.Avyž. Lydekų, karosų mažiausė[je] duburkelė[je] tirštà būdavo Krtn. Atsimeni tuos piligrimus, kurie kadaise tirštais būriais kaip strazdų pulkai traukė melstis A.Vaičiul. Rugpjūčio mėnesį rasos tokios tirštos J.Paukš. Mes ilgai pro tirštą entuziastišką minią negalėjome prasiveržti į kelią A.Vencl. Paprastai krinta į akis tik tirštesnė [žvaigždžių] spiečiaus dalis P.Slavėn. tir̃šta n.: Seniau kaime tir̃šta vaikų Švnč. Jaskonyse (toks kaimas) net tir̃šta mergų DrskŽ. Šiandiej bais tir̃šta žmonių krautuvėj, vakar buvo skysčiau Svn. Svečių privažiavo – net tir̃šta Aln. Didis tenai mūsų skaičius mielųjų laukia – gimdytojų, brolių, sūnų – tiršta mūsų DP543. Tir̃šta tų meldų Lėveny[je], kad te nė žuviai nebėra vietos Pmp. Kregždžių rados dabar itin tiršta J.Jabl. Bitino reikia žiūrėti ten, kur tirščiausia bičių V.Krėv. tirštaĩ adv. DŽ, NdŽ, KŽ: Mieste tai tirštaĩ žmonių prikimšta Šmn. Aš liuobu eiti į katalikų bažnyčią, – ten svieto y[ra] tirštaĩ Kal. Gal niekur tiek žydų nebuvo, kiek Lietuvoj – tirštaĩ tirštaĩ Km. Jūrės krašte žmonių yra, o ir tų netirštai Ns1858,1. Visas kraštas tirštai gyvenamas I.Simon. Net kai tirštai žmonių aplink esti, Mykoliukas dirba vienas Vaižg. Jei žaidėjų tirščiaũ, užbrėždavom didesnį [ratą] Pš. Laka bičių tirštaĩ apgulta Prn. Tiesiog tirštaĩ te buvo žuvų Vdn. Tirštaĩ prisėjau, jeigu sudygtų, tai reiktų rėtyt Jrb. Iškratėm daug to mėšlo, tirštaĩ Pv. Kap tik kruopų tirščiaũ, ta bus košė Dv. | prk.: Mums nereikia per daug tirštai maldos, atsiliepė iš už stalo dvarbernis, – mes bažnyčioje prisimeldėm Žem. | tankiai, su mažais tarpeliais padarytas (ppr. išaustas): Batastinės baltos skarelės nėr teip tir̃štos Skp. 3. DŽ, NdŽ, KŽ susitvenkęs, kondensuotas (apie orą, dujas ir kt.): Tiršti dūmai B, N. Dūmai tiršti R, MŽ. Diena bus karščiausi vis tiek: oras toks tir̃štas LKT63(Lkž). Oras tir̃štas, gal da lis Ėr. Tas lytų supūs vė[ja]s – toks tir̃štas Krš. O dangus šiandien tir̃štas! Pv. Tir̃štas debesys užėjo Ėr. Kelius gaubė tiršti dulkių debesys rš. Kėlėsi perkūnas ir žiebavimas ir stora (juoda) (parašteje tiršta) debesis ant kalno BB2Moz19,16. Myglia tirštà Plšk. Tirštos miglos užėjo Dkš. Tiršta migla tada šliaužė debesiu gana aukštai virš miesto A.Baran. Ka mes vadiname debesimis, yra tirštas šaltas rūkas J.Jabl. Pro tirštus dūmus ir liepsną prislinko prie laužo J.Balč. | Saulė nusileido, slėnį dengė tiršta prieblanda V.Myk-Put. | Miestelį gulė tirštos sutemos J.Balt. | prk.: Baltų praeitį dar vis tebegaubia tirštas istorijos užmaršties rūkas rš. Tirštà tamsybė KI296. Teip sunkioje naktyje ir teip tirštuose tamsumuose gulėjo DP40. O kasg kito liksis – tiektai duja o šešėlis mirties, o tirščiausios tamsybės DP626. tirštaĩ adv.: Tirštai prirūkytas kambarys su šmėšeliuojančiomis žmonių figūromis atrodė nerealus J.Avyž. tirštỹn adv.: Migla tirštyn ėjo, apdengė dangų ir laivą A1886,88. ║ stiprus (apie kvapą): Nuo trobos – nuo darželio papūtė tirštas bijūnų ir mėtų kvapas J.Paukš. Medaus kvapas toks tirštas ir svaigus plaukė ore V.Bub. 4. DŽ1 sodrus, ryškus (apie spalvas): O pušų žalumas melsvas, netirštas J.Balt. | prk.: Tirštos spalvos vyrauja ir kitose Montvilos poemose rš. tirštaĩ adv.: Saulė išlenda iš juodo debesies ir viską nudažo tirštai geltona spalva J.Mik. Horizonte pasirodo daugybė aukštų kaminų, ties kuriais dangus tirštai pajuodęs A.Vencl.