svaigus reikšmė
Kas yra svaigus? svaigùs, -ì adj. (4) Š, DŽ, NdŽ, KŽ; Rtr, VĮ svaiginantis, keliantis svaigulį, nugirdantis: Dar geriau nealkoholinius gėrimus vadinti gaiviaisiais, o alkoholinius – svaigiaisiais gėrimais KlK18,33. Eik ir vilkis kuo gražiausią savo rūbą, imk ir pilstyk svaigų vyną į taures V.Myk-Put. Svaigùs alus Rm. ║ išmušantis iš pusiausvyros: Žemės kvapas toks svaigus S.Nėr. Svaigus ūžesys rš. Svaigi erdvės platybė rš. Svaigùs kalno aukštis NdŽ. | prk.: Svaĩgūs įspūdžiai NdŽ. Svaigì laimė NdŽ. Širdį apėmė svaigus laisvės pajautimas rš. Dailės institutas Pauliui atvėrė naują, masinantį ir svaigų polėkių pasaulį rš. Įtraukė jas į pašėlusį, svaigų šokį rš. Svaigus pasisekimas rš. Metė krislą, metė snaigę ir širdin – dainelę svaigią B.Sruog. svaigù n. KŽ: Atėjo gegužis – ir lauke, ir pievoj, ir girioj – svaigu! B.Sruog. Svaigu žiūrėti po kojomis į vandenį – taip ir lekia viskas, atrodo, pargriūsi sp. svaĩgiai adv. DŽ1, NdŽ; TS1900,1: Svaigiai kvepėjo pušys J.Marc. Pušys siūravo, glaustėsi, ošė svaigiai rš.