raugėti reikšmė
Kas yra raugėti? ráugėti, -ėja (-a DŽ, -i NdŽ, -ti N, K, NdŽ), -ėjo intr. [K], BŽ495 1. nuolat atsirūgti: Raugėja, alaus išgėręs Als. Supuvusiais kiaušiniais ráugiu Šl. Nuo jūsų kopūstų mama dar ir dabar ráuga Km. Kažko jis ráugėja: gal ką suvalgė?! Pn. Ko tu teip ráugėji, gal persivalgei? Sb. Privalgęs žmogus ráugėja Ėr. Prisisprogau kaip šuo ir einu ráugėdamas Lpl. Raugmi SD331. Ak, kad ráugėju, tai ráugėju! Ob. Tuo tarpu svečiai jau katras savo kampe raugėjo ar bliovė LzP. ^ Raugė[ja] kaip vilkas avėtyne Kv, LTR(Rt). Ir ráugėja kaip mēsininko šuo mēsgalių parsiėdęs Lž. | refl.: Sekmadienių rytais pradėjo atsirasti net blynų su bulviniu padažu, užbarstytų skilandžio tirpalais, nuo kurio taip skaniai raugėjasi J.Balt. Užėdas ko i ráugėjas Krš. Kai atsigeri giros, labai gardžiai ráugėjas Ps. 2. prk. minėti bloguoju: Gyrė, gyrė Janikę, o dabarčiuo ráugė[ja] Krš. Uždaviau bobai pipirų. Ilgai raugės. Rasit, pasiliaus nabagus žudžiusi LzP. 3. rūgti: Įmaišyta duona raugėja, kad būtum rūgšta J. \ raugėti; atsiraugėti; įraugėti; išraugėti; nuraugėti; paraugėti; praraugėti; suraugėti; užraugėti