puodelis reikšmė

Kas yra puodelis? puodẽlis sm. (2), puodė̃lis (2) 1. Bsg, Kp, Rm, Lš geriamasis indelis (ppr. su ąsele); jame telpantis kiekis: Koks čia puodẽlis – išgersi i kitą Klt. Inpilk puodẽlin pieno, bus vaikui Tršk. Pririnkau pilną puodẽlį uogų Ukm. Šalto vandens puodelis ėjo iš rankų į rankas A.Vien. Nusipirkau puodeliùkų kavai gert Snt. Reik pasiimt puodelelį atsigert Krtn. Puodė̃liai be rankelių, kap sklenyčios Rš. Du puodeliùs išgėriau – užteks Jrb. ^ Sėdi vaikas kai puodelis (nedidelis) Trgn. Oi nelaimė: senelis kaip puodelis, veikiai susikuls VP36. 2. specialiai paruoštos trąšios žemės gabalas daržovių daigui auginti: Kopūstų ir kitų daržovių daigai buvo pradėti auginti durpių pūdinio puodeliuose rš. 3. grybo galva, kepurėlė: Jau y[ra] našiai grybų: kad ejau par mišką, puodẽlių buvo pilni pašaliai Mžk. ◊ gegùtės puodẽlis; LBŽ bot. raudonoji žiognagė (Geum rivale).

puodelis sinonimai

puodelis junginiai

• arbatinis puodelis