pinčiukas reikšmė

Kas yra pinčiukas? pinčiùkas (sl., nuo Pinsko esantis) sm. (2) 1. Jrb, Plk sielių plukdytojas. 2. Trgn, Pnd, Ssk, Pc seniau ppr. per kaimus einantis sėklų pardavinėtojas: Jei jau bus atvažiavęs miestan pinčiukas, tai nupirk nuo jo ir sėklos Stlm. Eik pas pinčiùką ir nupirk sėklių Rm. Kur pirkai sėklų: ar pas pinčiùką, ar krautuvė[je]? Up. ^ Vaikščioja kaip pinčiukas su sėkloms Up. Sukinas kap pinčiùkas su sėklom Sn. O čia tai jau kaip ir pinčiùkas su sėklom! Vžns. ║ tabako pirklys: Seniau pinčiùkai vežiodavo taboką: veždavo bent po tris vežimus baisiausią papūžą Ln. 3. visaip sumazgytas ryšuliukas: Pažiūrėk tuos pinčiukuos, tikrai da tos sėklos rasi Trgn. 4. Ar, Ldk, Slk, Pn, Sdb nedidelio ūgio žmogus, neūžauga: Pinčiukù vadina mažutį žmogų Ln. Ką tas pinčiùkas jam stovi (reiškia)! Švn. Tas pašokys buvo iš vien pinčiùkų Skr. Ir tas gi pinčiùkas, ir tas ant akis šoka! Sb. 5. Km išdykėlis, nenuorama (ppr. apie vaiką): Tam pinčiùku nigdi nėra galo dūkt: kad nors bent kartą paimt in rankas knygą! Sv. Nag šitas pinčiùkas išmušė kiaulei koją! Ds. 6. Slk [i]velnias, nelabasis: