surėžti reikšmė

Kas yra surėžti? 1 surė́žti, surė̃žti, -ia, sùrėžė 1. tr. K reikiamai, tinkamai supjaustyti, sukarpyti, sukirpti: Per dvi dienas į visus namo langus surė́žė stiklus Brs. Jau surėžti, jau pasiūti [tavo marškinaičiai] RD74. Ilgainiuo Liudvė pramoko marškinius surėžti ir pasiūti M.Valanč. Kita rieks pyragą taip po biškį, o kita surė́š tų pyragų malkas Žr. ^ Kiek džiaugsmo turėdavai, kai visame lauke gulėdavo vaga prie vagos kaip rėžte surėžtos (lygios, tiesios) rš. 2. intr., tr. DŽ1, Trk suduoti, sukirsti: Surė́žė su rykšte, vaikas ir nutilo Up. Surėžė par kritę, ir paleido Šts. Surė́žk gi arkliui! Ds. Surė́žk tu jam botagu! Lp. Vitviniu jam surė́žkit Arm. Kaip surė́šim par pilvą, bus arielkos par pilna! JD753. Par jomarką įsvadino tą vaiką į arklį ir surėžė su bizūnu par šonus M.Valanč. Ir tada staiga jai pašoko toks pyktis, kad vyrui vos per dantis nesurėžė rš. Surė́žk tris sykius į tą akmenį, ir atsiras budinkas (ps.) Žr. Kam gerai nugarą išskalbti, ką gerai supilti, surė́žti KI473. Arklį surė́žiu K. 3. intr., tr. šnek. išgerti, sugerti: Mes do te surė̃ždavom čėrką, kai nuvažiuodavom Slm. Svečiam reikia surė̃žt Slm. 4. tr., intr. DŽ1 šnek. smarkiai sugriežti, sudainuoti: Trūbininkai pradžiai surė́žė maršą Dr. Mes dažnai po punktelį surė́ždavom Ds. Būdavo, surėžiame kokį šokį ar lietuvių liaudies dainą rš. 5. intr. šnek. smarkiai užlyti: Volungė priš lytų šauka „surė́š“ Lkv. \ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti

Ką reiškia žodis surėžymas? Visi terminai iš raidės S.