užrėžti reikšmė
Kas yra užrėžti? 1 užrė́žti, užrė̃žti, -ia, ùžrėžė 1. tr. DŽ1 užbrėžti, užžymėti: Duok tu man paišelio lentom užrė́žt Ds. Su peiliu užrė́žk J. Čia durnai užùrėžė sklypą – nėr nė kur karvės prisirišt Slm. Garsinu tų didvyrių vardus, su kuriais mane padavimai supažindino, kurių vardai užrėžti šventu raštu ant ąžuolo lentų ir kietųjų akmenų šventose gabijose V.Krėv. ^ Kur su mėšlu kviečiai, tai kaip ažrė́žta (labai skiriasi, žymu, kur tręšta, kur ne) Ds. Šniūras [lauko] tiesus kap užrė́žta Lp. Tavo javas visur kaip užrėžtas V.Krėv. ║ refl. pasidaryti rievėtam, lyg įveržtam: Iš riebumos net kaklas žusrė́žęs Rod. 2. tr. užbrėžti, uždegti (degtuką): Ažrė́žk degtuką, nesmato! Klt. | refl. tr.: Ažsirė́žiau sierčiką, ir dabojam Mlk. Vis ažsirė́žia ažsirė́žia degtuką, ieškojo gal ko Klt. 3. tr. išarti pirmą vagą; užarti lauko galus: Vaciau, padėk man užrė́žt Aln. 4. refl. tr. nusistatyti, užsibrėžti: Pirmame numeryje dėl nekurių raštų rašytojai užsirėžė sau tą kelią, padėjo kampinius akmenis V.Kudir. 5. intr. DŽ1, Gd, Nv, Krš, Dv užduoti, užkirsti, sušerti: Kai ažrė́šiu, tai žinosi! Ds. Kai užrė́šiu, tai eisi, kur pipirai auga! Trgn. Užrė́žė gerai par galvą Ėr. Užrėžė bobutė ožiui par pat uodegą LTR(Plt). Sykį palšmargei užrė́žiau votegu Šll. Supykęs per butelio kaklą užrėžė, kaklas canktelėjo ir nukrito LzP. 6. tr., intr. A1885,19, Ign šnek. smarkiai užgriežti, uždainuoti: Tai skardumas balso: užrėš, tai net miškai skamba Ds. Muzikontas kad užrė́žė polką! Ėr. Kur skripka ažrėš, te mane nuveš (d.) Prng. Užrėžė kapelija taip graudingai Žem. Muzikantas atsistojo ties langu ir užrėžė A.Vencl. 7. refl. tr., intr. šnek. prisigerti, prisipampti (degtinės): Guli, degtinės užsirė́žusi Gr. Pirmą kartą dabar jam gerti tikos – per daug užsirėžė LTI41. 8. intr. šnek. smarkiai užlyti: Gerai, kad užrė́žė lietaus, o jau viskas buvo indžiūvę Ds. 9. tr. šnek. daug užprašyti: Didelę kainą užrėžė maišelininkas už šiuos prabangos dalykus rš. 10. refl. šnek. labai užpykti, užsigauti: Jis jau an tavę kap užsirėžė, tai nigdi neatsileis Nč. ◊ ùžrėžė kai ant pãdo; B, N gerai padarė, pasisekė. \ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti