rantyti reikšmė

Kas yra rantyti? rantýti, rañto (-ìja), rañtė (-ìjo) tr. 1. N, K, DŽ pjaustyti rantais: Jis rantýdamas užrantė kartę, kad nesmuktum virvė J. Padėk peilį, nerantýk stalo Slnt. | prk.: Išspruko pro duris lauk; čia kuilys nuo skiedryno ėmė jam blauzdas rantyti (raižyti) rš. | refl. tr. K. ║ nelygiai, negražiai pjauti: Rañto negražiai duoną kaip kaladę Jnš. Nerantýk, nemoki! Skd. 2. kapoti: Su kapliu rañto kuolą Jnš. Menki pyragai su tokiu kirviu malkas rantỹti Šll. Rantau medžią SD95. Vokiečiai, Pilėnus apstoję, pradėjo rantyti su kirviais taškus ir taisyti sau kelią prie pilies M.Valanč. | Krikštijo tenai norinčius švęstu vandeniu, o nenorintims su kalaviju galvas rantė S.Dauk. ^ Kur medžius ranto, ten ir skiedos krimta VP26. | refl. K. 3. daryti užkarpas, įkirtimus: Atsivėdėdamas pliekė juos (akėtvirbalius) ant priekalo: smailino, aštrino, rantijo drūtgalius ir piktai mėtė pro duris J.Balt. 4. VĮ rėžti sriegius, sriegti. 5. DŽ šnek. daug, godžiai valgyti: Mažas, o rañto dangiau kap didelis Arm. Vėl sėdos an kūgiamečio ir ėda, ranto tas dešras LMD(Žrm). 6. Erž šnek. mušti: Tylėk, o kad pradėsiu su pančiu rantýti, tai nežinosi, kur pulti! Up. 7. šnek. barti: Tuoj pradėjo rantyti vyrą, kam jis taip ilgai užtrukęs rš. 8. M raičioti: Ėmės pakuršėje akmenis rantyti iš žemės Vaižg. \ rantyti; aprantyti; atsirantyti; įrantyti; išrantyti; nurantyti; parantyti; perrantyti; prarantyti; prirantyti; surantyti