kuilys reikšmė

Kas yra kuilys? kuilỹs (brus. *кыль) sm. (4) K; R, kuĩlis (2) Als 1. kiaulės patinas, tekis: Kuilỹs darže pastarnokus kasa JD990. Ir kuĩlį didelį jie (vilkai) parplėšt nesibijo K.Donel. Kiaulė kuilių ieško Krkl. Kinkyk kuilius į geldalę, vežki mergas į pelkalę KlpD86. Už tą porą auksinių pirksiu porą paršiukų – kuiliuką ir kiaulaitę BsPIV248. Girdžiu poną mirusį ir kuiliuką virusį JD753. ^ Apsiputojęs kaip kuilis ans grįžo Prk. Apniko kai šunys kuilį Sln. Ko šokinėji kap kuilys romytas Plv. Ans plep kaip kuilỹs putodamas J. Laibas kaip kuilỹs, gražus kaip šernas J. 2. plūdimosi žodis: Eik, kuĩli, ko čia mun mušys! Vvr. Ką tas kuilỹs išmano! Krkl. ◊ girìnis kuilỹs šernas: Kaip gerai sutemė, klauso – atsibraškina per eglyną girinis kuilys BsPIV283. kuĩlį im̃ti (paim̃ti) KlvrŽ pasibėgioti, pasivaikyti (apie kiaulę). Juõzapo kuilỹs; MitI133, GŠ297 zool. medinis vabalas, karkvabalis (Melolontha vulgaris). rugíenų kuiláitis menk. nesubrendęs, nerimtas žmogus: Kas ten ir par mergė, kad su tokiais rugienų kuilaičiais užsiveda Brs. Eik tu, rugíenų kuiláiti, tavęs mergės neįsileis į klėtalę Skd.