girinis reikšmė

Kas yra girinis? 1 girìnis sm. (2) žr. girinė: Visur dyka, ir girinis sausas stovi nusiminęs O.
2 girìnis, -ė smob. (2) 1. žr. 1 girininkas 3: Girìniai nebijo gyvačių, moka apseit Ss. Kaip ilgai girìniai neparvažiuo[ja] Skr. ^ Ko rėkauji kaip girinis? Šmk. 2. girios plėšikas: Ar nebijojai per girią vienas važiuoti, kad kur girinis neužpult? Srj. 3. žr. 1 girininkas 1: Buvo čia tie giriniai užsukę Plv.
3 girìnis, -ė adj. (2) Š, gìrinis (1) Mrj → 1 giria: 1. Girìnis medis K. Girinis miškas – eglės, pievinis miškas – alksniai Grg. Girìnis paukštis, t. y. medinas J. Girìnis apynys mėgsta augti krūmotose daubose S.Dauk. Atsibraškina per eglyną girinis kuilys BsPIV283. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio JD742. Nuėjo jiedu į girią, nušovė girinę ožką BsPIV174. Girìnės šlajos su karukais vežti rąstams Skdv. Ledai krito kai girìniai obuoliukai Skr. Gìriniai obuoliai Mrj. Girìnės grūšios tik supuvę valgomos Lzd. Girìniai gyventojai Gs. Buvo pjūtinės, girinės vištos prš. Tėvas mislijo, kad girinės kiaulės jam tur smertį padarytie BsPIII242. Utėlės girinės (Ixodidae) rš. Girìnės uogos Tvr. Obuoliai girinùkai Dkš. Sudainuoj girinelę dainelę! Tvr. Kai duodi giedoti girines giesmes, tai giria tik vaitoja Ad. ^ Girinė paukštė vis girion daboja Tvr. 2. prk. nemandagus, storžieviškas: Jie (laukiniai žmonės) vėl prie savo paprastų žvėriškų bei girinių darbų atgrįžt Ns1832,10.
4 girìnis, -ė adj. (2) → gira 1: Nuo statinės girinės trūko lankas apatinis Br. O girìnis kubilukas už pečiuko dreba (d.) Ndz. Tas girìnis kubilėlis, jis už pečiaus dreba JD559.

girinis antonimai

girinis junginiai

  • Girinis pievagrybis
Ką reiškia žodis girinti? Visi terminai iš raidės G.