sėdžia reikšmė

Kas yra sėdžia? sė́džia sf. (1) NdŽ, DŽ1, sėdžià (2) OGLII71, NdŽ, DŽ1 Sv, (4) NdŽ 1. N, Sut, [K], Kos52, Rtr tinklo galas, kulys: Sėdžia tinklo SD144. Ištraukėm valkšnę – dykas tinklas: sė́džia neažurišta Ds. Didžiojo tinklo – motnia, o bradinio – sė́džia Ds. Dirbu naują sė̃džią – toj suplyšo Žl. Sparčiai trauk, kad žuvys iš sėdžios neišbėgtų Užp. ║ jame telpantis kiekis: Kad papultų bent pusė sėdžios žuvų ištraukt! Užp. 2. vieta atsisėsti: Laimingas vyras, kuris … sėdžioj ažukrėtimo nesėdo BaPs1,1. 3. Žl užtvara upėje, perkolas. 4. NdŽ sėdynė, užpakalis: Perėjo šaltis gražiai per visą nugarą – nuo duobystėlės ligi pat sėdžiai Vaižg. 5. DŽ1, Sv tiesioji žarna: Neryk karšto: išsitvilkysi sė̃džią Š. 6. BŽ233 biliardo stalo krašte įtaisyta kišenė. 7. NdŽ prie stalo sėdintis svečių būrys.

sėdžia sinonimai

Ką reiškia žodis sėdžiauka? Visi terminai iš raidės S.