srūti reikšmė

Kas yra srūti? srū́ti, srū̃va (srū̃ja, srū̃na NdŽ, Kv, Š, -sta NdŽ, Als), srùvo (srùjo) intr. DŽ, NdŽ 1. J.Jabl, Rtr, BŽ497, LVIII1082, KŽ sruventi, tekėti: Iš ežero stačių krantų srūva neužšąlantys šaltiniai rš. Iš Vievio apylinkių Neries link srūva daugybė mažų upeliukų sp. Žemelė prie balų: praversi vagą – taip ir srūva lyg iš Gėlaunės stebuklingo šaltinio P.Cvir. Jos raukšlėtu veidu srūte sruvo ašaros rš. | Tėvas žarstė rankomis grūdus, leido kaip vandenį pro pirštus, jausdamas neapsakomą malonumą, kai grūdai sruvo tarpupirščiais V.Myk­Put. 2. aptekti kuo plūstančiu, tekančiu: Srū́sta akys ašarom Ad. Julės akys sruvo ašaromis, bet ji valdėsi ir stengėsi nusišypsoti J.Marcin. Tuoj būt pradėjęs rėkt: akys ašarom tik srū̃va srū̃va Sdk. Jis išsiveržė srūdamas kraujais rš. 3. išsilieti po oda (apie kraują): Kur užgauni kūną, ten kraujis srū̃na, t. y. daros mėlyna, sužlegtuo[ja] J. 4. sklisti, plūsti (apie šviesą, šilumą, garsą ir pan.): Pro atviras duris sruvo šiluma J.Dov. Pro langą sruvo saulės šviesa, žvirblių čirškimas rš. Manoma, kad iš saulės srūvanti jonizuota medžiaga stiprina Žemės magnetinį lauką sp. 5. daugeliui kartu eiti, traukti, plūsti: O žmonės skubėjo, sruvo pulkais rš. \ srūti; apsrūti; atsrūti; įsrūti; išsrūti; nusrūti; pasrūti; prasrūti; prisrūti; susrūti; užsrūti

srūti sinonimai