sruventi reikšmė

Kas yra sruventi? sruvénti, -ẽna, -ẽno intr. 1. Rtr, Š, NdŽ, DŽ tekėti maža srove: Upelis sruvẽna [iš šaltinio] OG329. Nedidelis tas šaltiniukas, ale [v]anduo neprapuola: sruvẽna ir sruvẽna Krs. Griovelyčiais vanduo sruveno (pavasarį) J.Jabl. Ant tiltelio sustoju ir pasilenkęs žiūriu, kaip sruvena vanduo J.Bil. Nemnykštis te sruvẽna, kur medžiai regėt Drsk. Girdi, kap sruvẽna grabėj vanduo? Pns. Tei vanduo sruvẽna po biskį, matyt, iš žemės Pžrl. Vėl upeliukas sruvena, net miela LTR(Kp). Mano veidais sruveno ašaros rš. | prk.: Balti debesėliai, lyg tolimo gaisro nušviesti, sruveno kruvina šviesa V.Krėv. ║ prk. vos pastebimai vykti, reikštis: Pas mus dar visa kas kaip vanduo po ledu tyliai ir bailiai sruveno J.Bil. Viskas sruveno ramia įvykių tėkme rš. 2. sklisti kuria nors linkme (apie orą, šilumą, šviesą, garsą): Nebuvo karšta, bet įkaitęs oras palei žemę jau sruveno į viršų skaidriomis bangelėmis V.Myk-Put. Ir kvapas gaivinantis priešpiečių vėjo sruvena į trobą pro atdarus langus K.Bink. Iš radiatorių sruveno šiluma, judindama plonas užuolaidas rš. Pro plyšelį sruveno blanki šviesa rš. Sruvenk, giesmele, liekis! rš. Iš jo lūpų sruveno nuostabiai vingri, išmoninga melodija P.Cvir. \ sruventi; išsruventi; nusruventi; susruventi

sruventi sinonimai

Ką reiškia žodis sruvimas? Visi terminai iš raidės S.