pasrūti reikšmė

Kas yra pasrūti? pasrū́ti intr. Rtr; M 1. BŽ484 imti srūti, lietis: Dėk kūgį šieno ant kubūrės, kad vanduo nepasrū́tum J. Jam iš akių pasruvo didelės kaip žirniai ašaros J.Balč. Kiek te įpjovė – pasrùjo, kraujas pasmatė Pl. 2. I, Všn aptekti kuo srūvančiu, plūstančiu: Pasruvusi vandenimi (pažliugusi) pieva J. Žemė vandeniu pasrùvo Kv. Ir vėl jos akys pasruvo ašaromis Žem. Laikės laikės pasruvusiom akim ir prapliupo verkt Švnč. Už Virbalio Prūsų žemėj didi kova buvo – kas tik jaunas, guldė galvą ir kraujais pasruvo B.Sruog. Visi upeliai krauju pasrujo Tršk. | prk.: Jei dangus krauju pasruvęs (raudonas), bus vainos LTR(Erž). Pasrùvęs degtienė[je] – nėko tokiam nepadarysi Krš. Raudona liepsna pasruvusi vakarų pašvaistė buvo padegusi pusę dangaus V.Krėv. 3. patvinti, pakilti: Po lytaus upės pasrùvo Šll. [Laivas] plūduro ant pasruvusių vandenų I. 4. išsilieti po oda (apie kraują): Po skauduliu pasrùvo kraujis J. ║ Q97, N, BŽ267 paraudonuoti nuo giliau išsiliejusio kraujo ar išsiplėtusių kraujagyslių, pakraujuoti: Pasruvę randai R384, MŽ516. Sumuštas panagys pasrùvęs krauju Švnč. Akis pasruvusi kraujumi, raudona, riaušina J. Pasrùvus akis Kp. Akys jam pasrùvo iš pykčio Š. 5. pradėti eiti, be perstojo pasipilti: Kitos dienos rytą vokiečių buvo jau daugybė, ir greitai jų pasruvo nesibaigianti srovė P.Cvir. Kareiviai pasruvo į kiemus, į darželius, stukseno į duris sp. ◊ širdìs pasrùvo kraujù (kraujaĩs, ãšaromis) pasidarė labai skaudu, graudu: Apsimetė Aleksius patyčių nenugirdęs, nors širdis kraujais pasruvo rš. Jos širdis pasruvo ašaromis J.Balč. \ srūti; apsrūti; atsrūti; įsrūti; išsrūti; nusrūti; pasrūti; prasrūti; prisrūti; susrūti; užsrūti