nuvartoti reikšmė

Kas yra nuvartoti? nuvartóti 1. tr. naudingai suvartoti: Negaliu žemės benuvartóti – paduosiu sūnuo Dr. 2. tr. išleisti, išeikvoti: Kad vagia, tai moka ir nuvartót Trgn. Peningus betaig mezliauninkai netur ant savo naudos nuvartoti prš. ^ Ne tas vagis, katras vagis, ale katras nuvartoja LTR(Lkm). 3. tr. KI21, ŠT5 nunešioti, nudėvėti: Netura pavartos, veikiai nuvartó[ja] batus Ggr. 4. tr. nustatyti vertę, įvertinti: Nuvartók, ką vartus (vertas) tas arklys, jei parduodi J. 5. tr. apsvarstyti: Susirinko tada apaštalai ir vyresnieji, idant nuvartotų tą kalbą BtApD15,6. Bet Marija užlaikė tus visus žodžius, nuvartodama (juos) širdyje savo Ch1Luk2,19. Tatai kiekvienas pigai savimp nuvartot gali MP254. 6. tr. laikyti ką kuo: Tenuvartoja mus kožnas kaipo tarnus Kristaus Bt1PvK4,1. Jei mane nuvartojot būt tikinčią Viešpačiui, ineikit namuosna mano ir būkit BtApD16,15. 7. tr. Sut suprasti: Nuvartodami Poną Jėzų, labai dažnai po akim savo mokytinių minėjusį ir sakiusį apie nukentėjimą ir numirimą savo, ant akies regėt galime SE50. Tie nenumivartoja, keliu mano nesekioja KN82. 8. tr. numanyti, paaiškinti: Veidmainiai, dangaus veidą mokate nuvartot, o negalite ženklus tų čėsų BtMt16,3. 9. intr. manyti: Nuvartoju tada, jog tai ger yra del esančios reikmenės Bt1PvK7,26. \ vartoti; apvartoti; išvartoti; nuvartoti; pavartoti; pervartoti; pravartoti; privartoti; suvartoti; užvartoti