pavartoti reikšmė

Kas yra pavartoti? pavartóti tr.; WP83,205 1. K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1 kiek vartoti įprastiniams, nuolatiniams poreikiams tenkinti: Trejus vaistus pavartójau – nustabdė kosulį Krš. Kai pavartóji tuos vaistus ilgesnį laiką, jauti stiprumą, gyvumą Smln. | Jeigut [nėščia] sukeiki, tokius žodžius pavartóji, atsitinka vaikui nelaimė Šln. Tų žodžių visokių pavartóji juokais Všk. Vyras in dvidešimt penktus metus, nė žodžio kokio nepavartó[jo] Lp. ║ panaudoti kokiam tikslui: I turi pasirašyt, kad degtukų nepavartósi miške Grnk. Mūsų šventasis ordinas draudžia savo nariams ginklą dėl tuščios garbės pavartoti V.Krėv. Iki šiol su jais (arkliais) dar niekas negalėjo važiuoti, kaip tiktai Vilius, kuris moka skaudžiai botagą pavartoti I.Simon. Pavartóti jėgą BŽ56. Jis pavartojo daug priemonių sau nugalėti, jis daug kovojo ir net kentė V.Myk-Put. Suktybę pavartóti BŽ537. Jo buvo pavartóta gudrybė NdŽ. ^ Geras tėvas rykštę tada pavartoja, kai žodis vaikams negalioja KrvP. | refl.: Iškastu auksu pasivartójo svetimys Šts. 2. Kls į visas puses, visaip pavartyti: Jau ką jis pavartója, tai to nerasi! Lp. Aš rūtelių nenešiosiu, tik rankelėm pavartósiu ir akelėm padabosiu (d.) Vlk. Gražus obuolėlis, gražus pavartótie DrskD136. | Kai pagausiu [vaikus] lygioj lankoj, pavartosiu savo rankoj LTR(Ldvn). ║ N paslaugyti, paliginti: Eik tu ligonį pavartók! Vrn. 3. pasvarstyti, apmąstyti: Jūsų nuodėmes gerai pavartókite DP12. Pavartókig savip, krikščioniškas broli, … ką čia Viešpatis tais baisumis žodžiais ragint ir palytėt teikės DP526. Pavartókimėg tad labą ano miesto palaimą, kiek pavartót galime DP542. \ vartoti; apvartoti; išvartoti; nuvartoti; pavartoti; pervartoti; pravartoti; privartoti; suvartoti; užvartoti