išvartoti reikšmė

Kas yra išvartoti? išvartóti tr. Š 1. N, Rtr, DŽ, KŽ žr. suvartoti 1: Visus liepo žiedus išvartójau Ėr. Savo medų niekados neišvartódavau Tlž. Duok mums sveikiems juos (javus) suvalyt ir džiaugsme išvartoti brš. ║ Neišvartó[ja], velniai, žemės, o žmoguo, senysims neduoda Jdr. ║ Š Ans išvartójo visą mantą, t. y. pragėrė J. Išvartójo mano turtą ir pats galą gavo Ds. Vaikai išvartós piningus, vėjais paleis Krš. | refl. Š, Rtr, BŽ88, KŽ. | prk.: Sakė, saulė išsivartójusi, še, ką parodė (ilgai buvo kaitra) Krš. 2. refl. susidėvėti: [Senam] išsivartóję visi šlankai, laikas jau virsti i važiuoti (mirti) Krš. 3. prk. ilgą laiką turint nesantuokinius santykius nuvalkioti: Išvartójo mergą i neėmė, užtraukė sarmatą Krš. Kada ponas ją (mergaitę) gana išvartojęs buvo, tada privelydavo tiktai apsivesti (= vesti) prš. Po veselias vis uliojai, visus pulkus išvartojai LTR(Kp). 4. KŽ parduoti, iškišti: Vogtą arklį išvartójo kaimynas J. Išvartójo javus, sviestą Jnšk. 5. KŽ, Lnkv, Pš išleisti už vyro, ištekinti: Jeigu jau dukterį kokią išvartója, tai jau ana [gyvena] pas kitus tus tėvus Škn. Ją išvartójo užkuriom Sk. Mano gaspadorius išvartója savo dukterį, ir vakare prasidės veselė BM256(Grz). Tu neverk, neraudok, mūsų seseraite, mes tave išvartosme šį pat rudenėlį (d.) Sln. | refl.: Podukra išsivartojo už turtingo vaininko ir gyveno laimingai LMD(Žg). 6. išvartyti: Išvartójau šieną – ėmė ir sulijo Žb. 7. WP137 apsvarstyti, apmąstyti: Tatai visa išvartoję pilnai išvyst turim, kas yra geresnio MP96. Jei nori trumpiaus, teišvartój[a], ką nusidėjo dūmojimu, kalba ir darbu DK130. Čionai iš pirmo atmint ir ižvartot turim, kas tiktai dėjos Sename zokone MP52. \ vartoti; apvartoti; išvartoti; nuvartoti; pavartoti; pervartoti; pravartoti; privartoti; suvartoti; užvartoti