užkeikti reikšmė

Kas yra užkeikti? užkéikti 1. intr. sukeikti: Stepas šnekėjo, plūdo, ant galo, smagiai užkeikęs, nusispjovė rš. Pajutęs, kad jau nėr pačios, net užkeikė ant Jono BsMtII188. Kad užkeĩks, tai nusigąsi Vl. Žmogus ... iš džiaugsmo net užkeikė BsMtII8. 2. tr. užburti, užkalbėti: Pasklido gandas, kad ne paprasta vinkšna auga ant Pociaus ir Dociaus ežios, bet užkeikta J.Balt. Vienas žmogus užkéikė pinigus Ėr. Jos broliai buvo užkeiktipaversti arkliais Pn. Mane motina užkeikė Rm. Senovės žmonės, užkasę žemėn, pinigus užkeikdavę K.Būg. Aš išlėkdama ir užkeikdamà tėvelio didį dvarą Rdm. Iškasė užkéiktus pinigus Ds. Nusipasakojo, kad ją kokia ragana užkeikė BsMtII48. Sūnų ažkeikė, kad virstų ąžuolan BM457. Dukterį gi ažkéikė epušėn BM457. Rado po žeme užkeiktą dvarą BsMtI80. Užkeikta mergaitė Rd. Jus užkeikiu nūnai – virskit medžiais žaliais! S.Nėr. | Šiaip čia nebuvo nė užkeikto (jokio) gyvenimo Slč. užkeiktaĩ adv.: Jis ir vėl paliko toks, koks anksčiau buvo: užkeiktai (labai) tylus ir užsidaręs rš. 3. refl. keiksmu prisiekti: Užsikeikė, jog nė vienam gyvybos kryžeiviui nepaliks S.Dauk. Užsikeikė visi pirma mirti toj vietoj ar kryžeivius veikti S.Dauk. Susirinko ... ir užsikeikėsi nei valgyt, nei gert, ik Povilą užmušią NTApD23,12. Užsikeikė nedovanoti Lnkv. \ keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; nukeikti; pakeikti; prakeikti; prikeikti; sukeikti; užkeikti

užkeikti antonimai

Ką reiškia žodis užkeiktinis? Visi terminai iš raidės U.