iškeikti reikšmė

Kas yra iškeikti? iškéikti tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškéikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškéikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikéikia, išsirėkia [vyras], paskui vėl ramus Gs. Žmogus išsikeikė ir nuėjo rš. Čikas mintyse išsikeikė rš. O velnias geras tam, kad, bėdoj būdamas, vargą kęsdamas, gali jo vardu išsikeikti I.Simon. 3. prakeikti: Visi kaip vienas skubinos prie iškeiktojo kalno pažiūrėtų J.Bil. Tėvas iškéikė savo dukteris Tvr. Duoda kąsnelį duonos, ir tas iškeiktas Kb. | refl. tr.: Kito neiškéiksi, o tik saũ (save) pats išsikéiksi Ds. 4. P bažn. atskirti nuo bažnyčios, ekskomunikuoti: Kurie išsivadina muštynių, esti iškeikti iš viernųjų draugystės A.Baran. Jo raštai buvo iškeikti rš. Sunkus daiktas yra būt ižkeiktu arba išmestu ižg draugės žmonių DP234. \ keikti; apkeikti; atkeikti; įkeikti; iškeikti; nukeikti; pakeikti; prakeikti; prikeikti; sukeikti; užkeikti