siautėjimas reikšmė
Kas yra siautėjimas? siáutėjimas sm. (1) NdŽ, siautė́jimas (1) K, Rtr → 1 siautėti: 1. Toks vėjo siáutėjimas, kad, regis, ims ir nukels dangtį Ds. Pūgos siautėjimas rš. Ugnies siautėjimas rš. Žmonės nepakajingi randas ir ūžia kaip siautėjimas jūrių brš. | prk.: Tai buvo padūkęs linksmybės siautėjimas rš. 2. Aistrų siautėjimas rš. 3. Gana jau žandarų ir ponų sūnelių savivalės ir siautėjimų! rš. Po 1905 m. revoliucijos prasidėjo reakcijos siautėjimas rš. Tu pažemini svetimųjų siautėjimą kaip karštį sausoje vietoj RBIz25,5. 4. Q633, B, H, R, N, K Kad tu pamatytum jo siáutėjimą, kai grįžta pasigėręs, tai susiimtum galvą ir eitum iš namų Ds. Tu ramdai siautėjimus žmonių CII585. Siautėjimu išveržiu Krz11. \ siautėjimas; įsisiautėjimas; siautėti; atsiautėti; įsiautėti; išsiautėti; pasiautėti; prasiautėti; prisisiautėti; susiautėti