zvimbti reikšmė
Kas yra zvimbti? 1 zvim̃bti, -ia, -ė intr. RŽ 1. Rtr, DŽ, NdŽ, ŽŪŽ71, KŽ skleisti ploną garsą, virpinant sparnus, zyzti, bimbti (apie vabzdžius): I bičių tada būdavo, ka zvim̃bdavo pašėlusiai Grz. Zvim̃bia bitės, kai liepos žydžia Alz. Musių būdavo kaip avily: kad ūžia, zvim̃bia vien Svn. Musės tik zvim̃bia apie ausis Krs. Zvim̃bia gyliai ir puola Svn. Kurklelis kurkia, vobuolai zvim̃bia BM420. Stubos kertėj zvimbia voro kariama musėlė I.Simon. Iškilmingai ir rūsčiai zvimbdama įskrido samanė bitė A.Vaičiul. Tėvo dvare kurtai loja, brolio dvare bitės zvimbia LTR(Rš). ^ Zvimbs čia kaip širšuolis kertėj LTR(Kp). Dirbti negalėdamas, bite zvimbi KrvP(Srj). ║ NdŽ zyziant skraidyti, skristi: Bitės zvimbė į avilį sp. Jis įsižiūrėjo į stambią laukinę bitę, rudą, storai zvimbiančią nuo vienos gėlės prie kitos A.Vencl. ║ lekiant leisti panašų į vabzdžių zvimbimą garsą, ūžti, gausti: Kulipkos kaip bitės zvim̃bia pagal ausį RdN. Zvim̃bia iš visų pusių kulpkos, nei kur dėties Skp. Sėdim akope (apkase), o kulipkos tik zvim̃bia Vp. Ir zvimbė švino kulkos tartum bitelės vakare J.Aist. Zvim̃bia kulkelės kai sode bitelės, krinta broliai kai miglelė (d.) Rs. Ta duobė buvusi tokia gili, ka mesdavo akminą, ta tas pusę valandos zvim̃bdavo Žv. Lekia nuo kalno – nat zvim̃bia Kvr. Pagalioku rėži – net zvim̃bia pagaliokas Č. Strėlė zvimbdama įsmego lokio akin rš. Akmuo, paleistas iš votago, leka zvim̃bdamas Krkl. Tuomet velniukas su sprička į kaktą, kepurė zvimbdama nulėkė į kerčią MPs. | Senelis parodžia (kuliant), kad zvim̃bt[ų] tie kultuvai sutartinai Alz. Beržo tošis zvimbia – šaltį buria sp. Po lietaus karštą vasarą žemė zvim̃bia Ob. Tiek dainuojam visos trys, kad zvim̃bia RdN. ║ veikiant, ką darant skleisti ūžiamą garsą: Nešnekėk: siperatoris (separatorius) zvim̃bia, aš nieko negirdžiu Mžš. Smarkiai zvimbė motoras J.Dov. Kaip te (Vilniuje) ūžia, zvim̃bia, pyška Alz. Gūdžiai zvimbia telefono stulpai rš. Pasuko smarkiai [dviračio] ratą – rieda net zvimbdamas J.Paukš. Eina tekiniai kaukdami, zvimbdamì Rdn. | Būdavo, tetulė mūsų skaito katekizmą, zvim̃bia visi [vaikai], bum bum, bum bum, visi zvim̃bia (kartoja paskui ją) Slm. | prk.: Da pinigų biškį zvim̃bia (žvanga) Bsg. ║ greitai važiuoti, skristi ir pan.: Autobusas zvimbia plentu rš. Virš mūsų galvų, aukštame danguje zvimbė lėktuvai V.Bub. 2. Kos59, DŽ, NdŽ, Jnš, Slč, Lnkv, Pš, Vb, Pn verkšlenti, zirzėti, žliumbti: Nustok zvim̃bęs Glv. Ar nenustosi zvim̃bt, kolek tu čia rėksi? Krs. Juokis juokis, tuoj zvimbsì Kp. Tai rėksnys: zvim̃bia ir zvim̃bia Klov. Nezvim̃bk į ausis, bo paimsu šluotą Krž. 3. DŽ, NdŽ, Tršk įkyriai nuolat šnekėti, priekaištauti, prašyti: Nezvim̃bk nu pačio ryto Krš. Zvimbtè zvim̃ba –pjūklas ne boba Krš. Ko zvimbì kap vapsva? Dkš. Savo tais zvimbiamais prašymais nieko nelaimėsi J.Jabl. zvimbtinaĩ adv., zvimbtinõs: Kaip [vaikui] neduosi: pradeda zvimbtinõs zvim̃bti, i pasìgaili Rdn. 4. impers. NdŽ, Kv, Ds, Ūd spengti, ūžti: Ausyse zvimbė, krūtinėje trinksėjo rš. Kai atsigulu, tai man zvimbia galvoj, o jai ūžia Šr. Ausis labai dūkeno man perniai: tai zvim̃bia, tai čypia, tai paukščiai gieda Ant. Ot privargau, net galvoj zvim̃bia Str. Ausyse spengė, zvimbė, bet tai iš nervų R.Gran. Smegenyse nuo karščio lyg telefono vielos zvimbia J.Marcin. 5. greitai, smagiai eiti: Rytoj galėsi zvim̃bt Šimonysna kaip žvakė Šmn. Ko zvimbiat kūlvirsčia – bene kas užpuolė? A.Vaičiul. Parėjau namo zvimbdamà Lnkv. \ zvimbti; apzvimbti; atzvimbti; įzvimbti; išzvimbti; nuzvimbti; pazvimbti; perzvimbti; prazvimbti; suzvimbti; užzvimbti
2 zvìmbti, -sta, -o intr. imti zvimbti.