tetulė reikšmė
Kas yra tetulė? tetùlė sf. (2) DŽ, tetulė̃ (3b) KŽ 1. SD115, SD31, N, Gmž, K.Būg, M, LL16, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Grž, Skrb, Ps, Sb, Šmn, Ob, Ln žr. teta 1: Kaip mama pasimirė, atvažiavo tetùlė augint mūsų Mžš. Čia pat, ant lauko, gyveno tetùlės gryčio[je] vienas vaikinas, senas jau bernas Kri. Mūsų tetùlė buvo atvažiavus Krs. Tetùlė nupliušino jį (vaiką) rykšte LTR(Trgn). Visos te tetùlės suvežtos, ir bobutė kaip ir kuodelis atvežta [į vestuves] Slm. Tetùlės tai teip sau, ale dėdės tai labai buvo linksmūs Slm. Tetùlė sirgtų katro, tai aš keliais nueičia [lankyti] Rk. Ateina šitie šumnūs bernai, tetùlę glėbin Kp. Tai paskui tetùlė dėlto pasistatė Lukščiuos gryčelę, iš liepto: lieptas pagedo, tai iš liepto gryčelę pasistatė Jž. Tetùle, papasakok apie koplyčkalnį Kvr. Tẽtule, giedok, giedok! Pls. Ajai, reikia jumiem, tètule, tep kalbėt DrskŽ. Tai aš nuprašyčiau raibos gegelės, kad ji nuneštų margą gromatėlę tėvelio sesulei, mūs mylimai tetulei LTR(Zp). Svẽtimos tetùlės – tai ne momulės, tai ãnos neškadina (rd.) LKKIII202(Lz). Tetulýte, kad sušalau! Pc. Oigi, tetulýtės, kaip gražiai dainuojat! Pl. Tetulýtės buvo gražus darželis, jy labai buvo tvarkinga, labai švari Slm. Tetulė̃lė NdŽ. Tetuláitė NdŽ. Tetuliùkė NdŽ. ^ Tetulės bandelių nenorėk privalgyt Tr. Ligos – tai te tetùlės Mžš. Sėdi kaip po tetùlės ranka Ds. Jei tetùlė ūsus turėtų, būtų dėdė Dl. Kam kiaulė, o tau tetulė LTsV272(Paį). Tetulė puodynę sukūlė (iron.) LTsV82(Aln). 2. prk. juok. kiaulė: Reikia skubėt eit namo tetùlė šert Pc. 3. fam. užpakalis: Nusuk tetùlę nuo žmogaus Ds. Supyko bobos, pasrodė tetulès, ir po visam Ds. ◊ tetùlė išvažiãvo Ds pagadino orą.
tetulė junginiai
- Tetulė Antulė, Tetulė Mamė