kuodelis reikšmė
Kas yra kuodelis? kuodẽlis (rus., brus. кyдeль) sm. (2) 1. SD80, K, Pn, Prn, Mrj, Pns, Lp, Šlv, Rmš, Yl linų, pakulų ar vilnų susuktas gumulas verpti: Verpt jai nesisekė, krito kuodelis P.Cvir. [Sugrįžta] pati su vilnų kuodeliu, duktė su sūriu, pieno puodeliu T.Tilv. Suverpk ben kuodẽlį vilnų! Ut. Šviesi kaip linų kuodelis jos galva rš. Jau ir ranka kuodẽlį pešt užsimiršta K.Donel. Pabaigiau kuodẽlį verpt Upt. Ant tų vestuvių ir aš buvau: kuodelyje sėdėjau ir į vestuvininkus žiūrėjau BsPII114. Jos naujas vindelis, šilkų kuodelėlis JV134. Galva pasišiaušus kaip kuodẽlis Ds. Sėdi kaip pakulų kuodẽlis Rm. Mūsų žmonys – pakulų kuodeliai KlvrŽ. Pjaut vienai vargas, tai ne po kuodeliu sėdėt Arm. Trys kuodeláičiai – bemat ir suverpsiu Vrn. ^ Py vieno šono parako ragelis, py antro šono pakulų kuodẽlis (apie verpėją) Prk. Kielė kuodelį uždegs (sakoma, kai verpėjos pavasarį dar turi verpimo) PPr44. 2. prk. lengvas, išdžiūvęs žmogus: O tas kuodẽlis vos bepasėdi ratuose Upt. ◊ kuodẽlį badýti neišsilaikyti nuo miego, knapsėti: Kad žmogus snaudžia, linkčio[ja], sako: kuodẽlį bãdo – bakst bakst! J.