dūgzti reikšmė
Kas yra dūgzti? dū̃gzti, dū̃zgia, dū̃zgė intr. 1. ūžti lekiant vabzdžiams, kulkoms, sukantis mašinoms, pučiant vėjui ar pan., zvimbti, birgzti: Lakioja, dū̃zgia bitės – ma[n] gražu Gs. Trys bitelės dobilėly dū̃zgia dū̃zgia Pls. Tai gražiai dūzgia medy bitinėlis TD72. Vai dūzgė birzgė du bitinėliu ant margo dobilėlio Sv. Kap tik užkaitina saulutė, ir ima varmai dū̃gzt Rdm. Dū̃zgė kulkelės kap sode bitelės Dkš. Ne vėjas pučia, medelius laužo, oi dūzgia byzgia visur strielbelės KrvD45. Dū̃zgia rateliai, negali susišnekėt Rdm. Oi ūžia dūzgia juodos girnelės DvD105. Kuliama [mašina] dū̃zgė kap pasiutus Lbv. Keliais dūzgė mašinos rš. Per dienas dūzgė miške pjūklai rš. Laidai speiguotame ore dūzgė rš. Dūzgė telefono stulpai rš. Čia girios ūžia ir vėjai dūzgia d. Vasarojus dūzgia šlama kaip klevai sode pas mamą B.Sruog. 2. griežti: Per visą dieną dū̃zgia Auk. 3. neaiškiai daugeliui kalbėti: Dū̃zgia kap bitės avily Ign. Tik ūžia dū̃zgia pilni kambariai žmonių Gs. Ten grojo orkestras ir dūzgė santūrios kalbos rš. 4. ūžti, siausti, linksmintis: Tik dū̃zgia diedas už stalo arielką gerdamas Švnč. Kad mano, kad mano galvelė ūžia, kad mano meilelė su kitais dū̃zgia (d.) Švnč. 5. bildėti, trinkėti: Merga ausdama dū̃zgia su liode J. Gryčioje dūzgia staklės rš. ◊ gálvą dū̃gzti neduoti ramybės: Jis man dū̃zgia ir dū̃zgia gálvą Rm. \ dūgzti; atidūgzti; išdūgzti; nudūgzti; pradūgzti; sudūgzti; uždūgzti