plepys reikšmė
Kas yra plepys? plepỹs, -ė̃ smob. (4) BŽ31, plẽpis, -ė (2) menk. 1. kas mėgsta daug ir nereikalingai kalbėti, zaunius: Motriška kokia tai plẽpė, plepės jums be galo J. Ot plepỹs, kur jis ir žodžių gauna! Dgl. Su tuo plepiù gali par kiaurą rodavotis, rodos ans nepritrūks Vvr. Nu ta plẽpė y[ra], tarška i tarška KlvrŽ. Toks plẽpis buvo [žentas], nelabai tetei tiko Krš. Tas toks senis plẽpis buvo Vgr. 2. kas neišlaiko paslapties, tuoj išplepa: Prie to plẽpio nieko nekalbėk, jis viską išplepės Jrb. Kad nors biškį nutylėt, ale toks plepỹs – ir išplepėjo Rk. ◊ plẽpės kõšė Ggr kas mėgsta daug plepėti, plepys.