drėbti reikšmė

Kas yra drėbti? drė̃bti, drẽbia, -ė 1. tr., intr. K krėsti (kokią tirštą masę): Drė̃bk košę į bliūdą J. Piemuo drė̃bė mergai purvais į akis Sr. Užtekdavę jam paimti dažų, drėbti ant audeklo, ir jau turėdavai šventuolio akį, ranką ar drabužį LTII410. ^ Turtingam ir velnias drẽbia spirgais Erž. 2. tr. gaminti iš molio, krėsti: Šįmet drė̃bsim ir mes kūtę Žg. Pradėjome molinę kamarą drė̃bti Vl. Tvartai molio drėbtì Krsn. Molio jau prisivežiau, tuoj drėbsme ir pečių Dkk. 3. tr., intr. snigti (šlapiu sniegu): Drẽbia sniegą į akis – ot oras! Upt. Lauke baisiai drẽbia Jnšk. Šlapiu sniegu drẽbia Dkš. Tai tau ir pavasaris – drẽbia kai koše Sdk. Drė̃bė drė̃bė, ir nepadarė rogių kelio Mrs. 4. tr., intr. negražiai mesti, sviesti: Drė̃bė butelį į sieną – šukės teliko Šauk. Nuėjęs drėbiaũ pinigus ant akių ir išėjau Snt. Parėjęs drėbė kur po suolu, paskui nori gerai rasti Dkš. Nunešk ir drėbk jam tiesiai akys[na] Tj. 5. refl. negražiai gultis ar sėstis: Pavalgykita ir eikita drė̃btis Skr. Drė̃bkies ant šieno, kur pasidaboji, t. y. gulkies J. Eik drėbtis, rytoj anksti kelsiu Ėr. Ar neisi drė̃btis – pasigėrė ir skėtoja dar mat! Srv. Pargrįžęs su aušra namo, drėbdavosi į gultą ir gulėdavo LzP. 6. intr., tr. duoti, smogti, trenkti, mušti: Kad drė̃bė par srėbtuvus, tai tuoj kraujais apsipylė Šauk. Drė̃bsu tau su akmeniu į kaktą, daugiau neblojosi Kal. Drėbė jį kniūpsčią ant žemės HI. | refl.: Kai drė̃bsis kada su mašina, taip smagiai važiuodamas, tai žinos Dbk. 7. tr. negražiai, paviršiumdaryti: Baslį drẽbia (tašo) DŽ. 8. tr., intr. aštriai, nemandagiai ką sakyti, atsikirsti: Kad jau drėbs kokį žodį, tai kito nei išgirsti nebnorėsi Lks. Drė̃bsiu teisybę į akis, nieko nežiūrėsiu Upt. Kol kas da tyliu, bet kai kada drėbsiù, tai nežinos kur akis dėt Dkk. Būtų geriau purvo gniužulu, ne tokiuo žodžiu drėbęs Ukm. Motynai vėl kaip su purvais į akis drėbė Žem. 9. tr. nuleisti žemiau (dalgio) ašmenis: Šitaip negaliu pjauti dvilinkas, reikia dalgė daugiau drė̃bti Jž. 10. intr. prk. augti, didėti: Augi ir drebi į ilgį I.Simon. 11. intr. euf. tuštintis, lengvintis: Nieko iš jo nėr – tik ryt ir drė̃bt Kp. ◊ ne iš mólio drė̃btas nežioplas, nekvailas: Jurgėla ne iš molio drėbtas sp. \ drėbti; antdrėbti; apdrėbti; atidrėbti; įdrėbti; išdrėbti; nudrėbti; padrėbti; pardrėbti; perdrėbti; pridrėbti; sudrėbti; uždrėbti

drėbti sinonimai

Ką reiškia žodis drėbtinis? Visi terminai iš raidės D.