dvilinkas reikšmė
Kas yra dvilinkas? dvìlinkas, -a adj. (1) J, -à (3b) K; SD128, R 1. iš dviejų dalių, dvigubai sulenktas: Ryšys dvìlinkas K. Dvilinkas siūlas netrūksta CII1120. Storesnį rūbą siūk dvìlinku siūlu, plonesnį vienatekiu Ign. Dvìlinka virvė tai atlaikys, vienlinka būtų nelaikius Mrj. Susijuosęs dvìlinka juosta OG276. Dvilinkas nesuteks Dkš. Be kampo pjaunant, šiaudai laužas dvilinki Šts. Tos kūtės, jei susikišo su numu, darė vieną trobėsį dvilinką S.Dauk. Rėkia, net liežiuvis dvìlinkas burnoj stoja Ml. dvìlinka n., dvilinkà: Dvìlinka netrūksta Sch91; MŽ389. Dvilinkà netrūks Pgr. dvìlinkai adv., dvilinkaĩ Š: Sulenk popierį dvìlinkai Št. Ar tu nutrauktum, kad aš tau dešimts šilkų dvìlinkai užpakaly pirštus suriščia? LB163. Sulenk virvę dvilinkaĩ Slm. Dvilinkai netrūksta M. ║ sulinkęs, susikūprinęs: Aukštumas to žmogaus – vos dvìlinkas įlenda pro duris Lnkv. Žemos durys, einant reikia dvilinkám susilenkt Ds. Eina dvìlinkas – gal serga Iš. Šįryt mano vyrą parvedė jau dvìlinką iš karčemos Alvt. dvilinkai adv.: Kulnojo senis dvilinkai linkdamas rš. 2. dvigubas: Susidarant dvilinkoms arba trilinkoms jungtims, anglies atomo būklė pasikeičia rš. Mėnukas ma[n] dvìlinkas (du šalia viens kito) atrodo Gs. Dvilinkas kelias (ten ir atgal) rš. Tokiam vyruo dvìlinką lašinių šmotą atpjauk Šauk. Geriausiai jas diegti pri dvilinkos iš lentų sienos, žeme apipiltos S.Dauk. Dvilinku ar trilinku dūžiu lengvai su kūjeliu praskelk kelme skylę S.Dauk. Abudu vardu padarytu yra iš dvilinkos šaknies K.Būg. Mūsų kalba teka tolyn dvilinku ritmu Vd. Beveik dvìlinkus pinigus paimsi Lp. Ir vekselį dvilinką duos Žem. Dvìlinkas džiaugsmas KI302. Prie ko dvìlinką stropumą pristatyti KII290. Mieste ... būsianti dvilinka šventė švenčiama TP1880,28. | Jau mūs karvė dvìlinka (veršinga) Nč. dvìlinkai adv., dvilinkaĩ: Dvilinkaĩ turėjom mokytis Pgg. Dvilinkaĩ tiek, dvilinką skaitlių duosiu KII265. Jis dvilinkaĩ parsiveš, kiek išvežė Skr. Dvilinkaĩ daugiau užmokėjau Skr. Da dvìlinkai pasakiau, ir vis neklauso Ml. Būtų jis ne tikt dvilinkai, ale ir trilinkai kalbėjęs brš. Gal dvilinkai iš jos naudą turėti S.Dauk. Jei ras vagį, tada jis dvilinkai tur ataduoti BB2Moz22,7. Šeštą dieną rinko anys tos duonos dvilinkai BB2Moz16,22. ^ Kas artimo paklydimus apsakinėja, tasai nusideda dvilinkai Gmž. Kas greitai duoda, tas dvilinkaĩ duoda VoL289. 3. apie asmenį ar gyvulį, visu smarkumu, visu įkarščiu atliekantį kokį veiksmą: Kad duosiu, tai dvìlinkas išlėksi pro duris laukan Up. Tuo kone dvìlinks ir nesvietiškai nusigandęs pro duris iššokau K.Donel. Kad eina, tai net dvilinkas Ds. Sūnus iš džiaugsmo dvilinkas pašoko rš. Juk tai tu pulk dvilinkà ugnį susikurti Gršl. Kad davė – tuodu dvilinki iš dirvos išsirito ir tekini ėmė bėgti atgal rš. Velnias dvilinkas į pragarą nuėjo SI133. Lauras, kursai esi slinkas, bėgsi tu kuomet dvìlinkas JD181. Meluoji tu dvilinkas susirietęs rš. 4. prk. netiesus, veidmainingas: Melagio ir vagio liežuvis dvilinkas LTR(Šš). Bėda žmogui dvilinkos širdies A.Baran. Valdybai prisiėjo laikytis dvilinkos politikos A.Janul. Dvilinkam liežuviui netikėk LTR. dvilinkai adv. dvejaip: Dievas nei dvilinkai, nei trilinkai negal kalbėti brš.