išradimas reikšmė
Kas yra išradimas? išradìmas sm. (2) 1. DŽ1 išrastas daiktas ar dalykas: Mūsų mokslininkų kūrybą įkvepia žinojimas, kad jų darbas, jų išradimai greit įgyvendinami ir panaudojami žmonijos labui sp. Išradìmas yra realiai pagrįsta vertinga išmonė FT. Gal už pakūtą afieravoti visus išradimus ir nešloves P. Pramones, išradimus žmonių myli SE130. Prapultų visi išradimai naudų tūlų jo, iš kurių tikis visa nuduksint savi MP100. 2. → 1 išrasti 2: Retesnis yra prastųjų žmonių išradimas, kuris mokslingą apsūdijimą išlaikytų ir mokytiems patiktų StnD(pratarmė). 3. SD321,410, N išdavimas, išlaidos. | refl. N(B). 4. KII35 sprendimas: Tai toksai pagal išradimą ypačiai prie atkartoto peržengimo dar sunkiaus koravotas bus prš. \ radimas; atradimas; įradimas; išradimas; pasiradimas; praradimas; priradimas; suradimas