išrasti reikšmė

Kas yra išrasti? 1 išràsti tr. H 1. R123, K sukurti ką nauja: Nėr ìšrasta vaistai nuog tos ligos Vlk. Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado! A.Baran. Išràsti naują metalo lydymo būdą BŽI341. Ìšrastas elektroninis mikroskopas DŽ1. Ale kas tas kningas išrañda?! Krš. Nuog mirimo žolės neišranda, bet tiktai dėl sveikatos M. Neišrañda, kaip išgaudyt visas musias, sparvas: matyt, nelengvas daiktas LKT291(Ppl). Primanau ką, išrandu ką SD95. ║ išaiškinti, atskleisti: Tikrą gintaro atsiradimą tvirtai dar nei vienas mokslinčius neišrado prš. Kitokių ligų neišrañda, kai numiršta, tai vis vėžiu Snt. Buvo parašyta, i niekas nesuprato, o jis išrãdo, kas tai yra parašyta Smln. Tolium apkalt stubą irgi išrañda, kad negerai Snt. 2. sugalvoti: Tokį vardą išrãdo – Rasa! Krš. Kiemo (kaimo) žmonys susėjo i išrãdo tą vardą Smln. Reikia išràst kokį reikalą važiuot in miestą Mrj. Tu išràsk kokį darbą dirbti i neleisk gulėti i naktį Brs. Anas tai vis kokių štukų išràs Sv. Šoko man grasyti ir keiktis bjauriausiais žodžiais, kokius tik galėjo išrasti jo nevalyvas liežuvis J.Balč. | refl. tr., intr.: Nežinojo, ką veikti ir kokį del savęs amatą išsirasti DS84(Rs). Bagotesni viseip išsirañda (visokių patogumų susigalvoja) Ut. Teliokai išsirãdo pieną iš karvių žįst Skdt. ║ pramanyti (kokią neteisybę): Ką tik pradės piešti, tuojau išrandi ydas Žem. Tas žmogus kelis kartus derėjo arklį ir apžiūrėjo, bet vis išrado kelias blėdes, nors ir arklys gana geras buvo BsPIII71. Visados išranda pryžastį tam darbui dar neesant laiko PP52. Visumet bėdą išrandi, kad tik galėtumi iš namų išsivilkti Vkš. Išrado tokį malą, kad žmonis pjaus Šts. Išrañda kokį nieką i tampo (neduoda ramybės, kamantinėja) Krš. Norėk, tai viso an žmogaus išrasì Sdk. Tep an mūs vaikų išrãdo tokias kalbas Mrc. Vis išrañda visokių kibių Jrb. Išrañda i lo[ja], vis ką išrãdusi Krš. Darbai jo teip buvo padori, jogei ir neprietelius nieko ant jo išrasti negalėjo M.Valanč. Kad ir norėtų kas papeikti, neišras nieko ant Benedikto Žem. Jau tos bobos! Išrãdo, ka mūs Marytė laukias Pv. 3. pripažinti, nustatyti, laikyti kuo: Grobų uždegimą išrado Kv. Tyrė, tyrė, o ką išrãdo – nieko! Jd. Daktarai išrãdo širdies ligą Pgg. Kalčią kokią išrañda uošvis J. Negalėjo nė jokią piktenybę išrasti, nesa jisai buvo viernas CII615. Ką jis išrañda apie jį, kad sako blogas? Vdžg. Dabar išrañda, kad geriausias darbinykas Brt. Devyni pjovė, viena grėbė, grėbti nepaspėjo, ir išrado dieverėliai marčią tinginėlę LTR(Pg). [Mošelė] išràs martelę neramaus būdo (d.) Gs. Aš jį smerties kaltą išrandu Sch170. Kaltu (per kaltą) išràsti KII244. Išranda tave negeru žmogumi S.Stan. Jie pradėjo jį apskųsti ir tarė: šį mes išradom žmones išklaidinantį NTLuk23,2. Vargais gerai išmėgintas, būsi šventesnis išrastas brš. Geriausiąjį savo bičiulį žmonės išranda pikčiausiu priešu J.Jabl. Ne tat yra geri darbai, kuriuos žmonės išranda SE142. Jo išmintis durnumas išrasta (laikoma kvailumu) OsG135. Jie niekina senųjų papratimus, išrasdami juos nereikalingais rš. 4. suieškoti, aptikti ką pamestą, paslėptą: Pagatavytojis šitų netikrųjų popierinių piningų dar neišrastas LC1880,3. Tur ant to primokintus paprastus šunis, kurie išradę žvėrį garsina rš. Kad atsirastų toks bernelis, kad išrastų palšus jaučius! LTR(Auk). 5. ieškant gauti: Išrãdo tik šešis tokius [gerus arklius] visame rajone Vn. Liūdininkus išrãdo iš kažina kur i gauna pensiją Krš. Kad aš išrastáu tokią kap Povilo pati, tai ženytaus Lz. Kaip galėtumbim tokį vyrą išrasti CII13. Kur nors gal išrasi kamputį man ir mano žirgui rš. Tas senis jos dykas nebūva, vis išrañda darbo Mžš. Pas gaspadorių išrañda tuoj darbą Krs. Ne tikt pradedame senas išrasti, bet naujas giesmes daryti A1884,85. Įsižengimus dovanokite, vienas kitam patieką išraskite (teikite) Tat. Ir neišrasi (neištaikysi) valandėlės aplankyti mūsų? rš. Kur dar beišrãdę (susigalvoję minti) taką – par bulbes! Krš. ║ pagalvojus galėti nurodyti (ką esant): Blogesnio darbo nebišrandù, kaip karves milžti Pj. 6. refl. pasitaikyti, būti: Vienas geras vaikas išsirãdo Dglš. Visokių vaikų gal išsiràsti, mas negaliam skųsties Grd. Kur anas išsirãdo itokis nenaudėlis pas mus Arm. Iš kur anas ir išsirãdo toks netikęs! Užp. Iš daugumo išsirañda visokių žmonių Ėr. Neišsirañda, kas galėt padėt Klt. Kad išsiràstų, galėtų muni išlaisvyti LKT117(NmŽ). Išsirãdo gi gerieji! Mlk. Išsirãdo po karo visokių žmonių Jdr. Išsirañdas pasiutusių žmonių Pvn. Ale visur po tokį kvaišą išsirañda Pc. Norėtųs užkurio užsiimt, ale neišsirañda Skp. Kad išsirastų̃ ar koks našlys Sdk. Kavalierius išsirãdo – reikia ir eit Mlt. Išsirãdo drąsus i puolė gelbėti [skęstančio] Krš. Išsiràskit, kas galėtų plakt [vagį] Nm. Mas dvi tokios drąsios išsirãdom, kur dainiavom Krš. Tai tu man tokiam išsirask pasauly giesmininkui! J.Jabl. Jei parduos [namą], išsiràs kupčius Grd. Išsirãdo iš Vilniaus kupčius Str. Neišsirãdo tokių pasakorių Tj. Ėmiau klausinėti: išsirãdo vienas, kuris visa matęs Š. Buvo išsirãdęs vienas [žmogus], tai veršiais viską veždavo Krd. Ar neišsiràstų iš jūs, kas galėtų į miestą nujot? Alk. Koks arklys kai išsirañda, tai negalima ir įvažinėt Ml. Tokių arklių išsirañda: numiškis gali pančioti – nieko, o svetimam – lapt su kojėms pryšakinėms viršuo LKT73(Eig). Išsirãdo tokių, kur plūgą kalte nūkãlo Jdr. Ir išsirãdo viena kamara dideliai baidanti Rt. Iš tų pačių kiaušinių vienas toks, kitas toks išsiranda rš. Ir išsirado viena sesaitė, pripažįst vainikėlį Sln. Iš tų trijų [vienas] išsiranda prie vainiko plaukti ArchIV609. Išsirãdo didi ponai kareivėlius imti JD1115. Kazokėlis jauniausias išsirado slauniausias JV77. Kada gi ir kas išsiras, kurs išdrįs nepaklausyti įsakymo Vaižg. Šnekėjo kelias dienas, ir vienas išsirado kytriausias, kuris apsėmė suieškot tą piktadėją BsPIII14. 7. refl. pasirodyti apyvartoje: Išsirãdo jau ir ratelis ma[no] motkos atminties Eiš. Kap išsirãdo radijas, tai pažiūrėt mumu vis noris Dv. Išsirãdo pabričnos tvėrės, nebreikėjo su karklais [dalgių] tverti Krš. 8. refl. pasirodyti akivaizdoje: An to turgaus išsirãdo cigonų Dov. 9. refl. paeiti, kilti iš ko: Iš avižų išsiranda baltavižės ir juodavižės Šts. 10. atgauti, susigrąžinti: Kiek piningų tu iš tavoro išradaĩ? KII35. 11. CI448, SD420 išeikvoti, išleisti: Daug ant to ižmitau, ižradau, brangiai to įgijau SD109. Visą savo turtą ant liekarių išrado BPII459. | refl.: Ant to ižsirandu, ižsiduomi SD7. 12. apkalbėti, išpeikti, išjuokti: Visaip mum išrado Rm. An žento kaip ana išrañda! Krš. Gyvenom, nė par nago juodymą neišrañdam Vn. Ana gera, kai akỹs, ė už akių tai tave visaip išràs Sdk. Žmogų išranda – pramano daug ant žmogaus Tsk. Paskutiniais žodžiais išbara [anyta marčią], kaip tik neišrañda! Lel. Nereik taip žmogų greit išràsti Alk. Tu pasakyk, kap zanavykai kapsus išrañda Gs. \ rasti; aprasti; atrasti; įrasti; išrasti; nurasti; parasti; parsirasti; perrasti; prarasti; prirasti; surasti; užrasti