milžti reikšmė

Kas yra milžti? mìlžti, mélžia (mélža), -o 1. R, K žr. melžti 1: Jau laikas būtum karves mìlžti Slnt. Jau baigiau mìlžt, tik tvikst į viedrą – i paliejo Rs. Bronikė jau seniai karves mélža Šauk. Išplausi paėmusi tą kibirą: aš karvę mìlžau Sg. Karves, kumeles milžo S.Dauk. Šėmė neduodas melžama – spira KlvrŽ. Kam ta karvelė voi voi voi? – Pieneliui milžti doi doi doi KlpD99. Ar tu ne mane nei pieną milžai ir kaip sūrį surauginai? RBJob10,10. ^ Milžtą turi, pjautą turi (pieno ir mėsos turi) – koki tau bėda? Esi pavalgiusi! Trk. Už valandikės eisu katės mìlžti, pasotinsu visus (sakoma, kai prašo pieno, o jo nėra) Krš. Aš karvę šersiu, o jis ją milš (naudosis mano uždirbtu geru)? LTR. Aš ragus turėsiu, tu karvę milši! Sln. Eik ubago milžti (eik šalin, pasitrauk)! Jnš. | refl.: Karvė gerai mélžas K. Ar tebesimélža jūsų karvė? Mes jau savąją užleidom Plt. Mìlžties (karvių melžti) eitu Pj. 2. tr. prk. išnaudoti: Kas tų žmonelių nemélžia: tat kaimyno dvaro ponas ar nenumilžo?! Grž. 3. refl. keltis (skauduliui), tvinkti; geltonuoti skaudulio viršūnei prieš pratrūkimą: Skaudulys mélžas KI531. Pirštas mélžas Slnt. Jau pradėjo milžties skaudulys, must greit trūks Vvr. 4. intr. tvenktis, niauktis (apie dangų prieš lietų, prieš audrą): Jau pradeda mìlžti BzF142. | refl.: Melžas, melžas – būs lytaus Šts. 5. refl. slysti iš rankos: Blogas šunkojis – mélžas i mélžas Rs. 6. tr. blokšti, trenkti: Atvarslai užsipainiojo už kojos ir ka mìlžo muni į žemę! Mžk. ◊ drū́tas ožỹs mìlžti apie šykštuolį: Drūtas ožys milžt PrLXVII2. dvì kárves mìlžti iš dviejų šaltinių turėti pelno: Ji dvì kárves mélža Skr. óžį mìlžti kasti pelus kuliant: Per kūlę man teko óžį mìlžti Vvr. ožkų̃ mìlžti nueĩti nusigyventi, nuskursti: Bajorai nuejo ožkų̃ mìlžti, mužikai paliko ponai J. \ milžti; apmilžti; atmilžti; įmilžti; išmilžti; numilžti; pamilžti; primilžti; sumilžti; užmilžti