slysti reikšmė
Kas yra slysti? slýsti, -ta, slýdo intr. K, Š, DŽ, NdŽ; H181, N, L, slỹsti, sleñda, slỹdo 1. šliuožti slidžiu paviršiumi: Jau mano koja slýsta OG340. Slýsta kojos einant par ledą J. Kaliošai nusnešioję, slýsta Klt. Tas takas vaikų nučiužinėtas, teip sleñda, paeit negaliu Ob. Kaip slydaũ, kad kirtaus an tokios geležies! Alks. Matai, kaip slýsta i mašyna Lk. Slýdo ir išsilaužė koją Dkš. Pasitrauk bent kiek – aš baigiu slysti [nuo sėdynės] A.Vien. Kalnas buvo toks status ir slidus, jog nelaimingieji slysdavo žemyn J.Bil. Su geru tepalu patepi – labai slýsta gerai, ans (laikrodis) negadinas End. Trissyk traukiu i turiu spenį pasišlapyt, o kai sausas, tai neslýsta Jrb. Slystantysis suleidimas taikomas sujungti detalėms, glaudžiai įeinančioms viena į kitą rš. Bijodamas vilkų, lipa medžian, bet apsiavusiam lipt nemožna – slysta kojos LTR(Slk). Jeib mano žingsniai neslystų CII596. ^ Kaip danguj, teip ir ant žemės, o ant ledo visur slysta rš. Nė ant ledu slysta, nė kalbo[je] klysta – kalba kaip skalbte skalba Bdr. ║ slidžiu keliu lengvai važiuoti, eiti: Kad itai rogute (rogėmis), tai slýdai i nuslydai Str. Reikia slýsti į numus Nv. ║ judėti, čiaužti paviršiumi: Dalgis slysta paviršiuo žolės Šts. Irklai buvo neklusnūs – arba per giliai kabino, arba vandens paviršiumi slydo V.Bub. | prk.: Šypsojimai, nors bailiai, slydo per juos Vd. Jo žvilgsnis slydo ežero krantais T.Tilv. Autobuso prožektoriai slydo išilgai plento rš. ║ šliaužti, čiaužti žemyn: Slýsk nu lovos, sėskias kitur – an krėslo Varn. 2. nesilaikyti padėtam ar paimtam, slinkti, smukti, kristi: Ma[n] skepetaitė baisiausia slýsta LKT207(Graž). Man šito skara sleñda i sleñda kaip ledas – negerai su šilkine Alks. Ant vienos pusės nukrausi vežimą – slýsta ar ant kitos, ar į užpakalį Mšk. Ant mano langų lelijos vysta, nuo mano rankų žiedeliai slýsta (d.) Ad. | Atšilo – langai slýsta (tirpsta) Kb. | prk.: Medicina slydo iš dvasininkų įtakos rš. Bitės slýsta iš gyvenimo: laukai visi nupurkšti kemikalais – išlekia bitės Sk. Sodrus keiksmažodis jau slydo nuo liežuvio rš. 3. prk. netekti gero vardo, autoriteto, smukti morališkai: Slydo ne koks padauža, o rimtas, gabus žmogus sp. 4. Dr prk. dvėsti. ║ Lp menk. mirti (apie žmogų). ◊ ãkys slýsta Skd, Užv, Krž, Trš gražu, malonu žiūrėti, negalima atsigėrėti: Ãkys slýdo, kai pamačiau Dov. Prisipirko drobužių – ãkės slýsta Krš. Kelnės paveizėti – akys slydo, tokios buvo puikios, languotos Šts. Kad išaudė samplėšinį – ãkys slýsta, toks dailus Rt. Padirbo brikutę, kad ãkys slýsta Bt. Koks rūmų gražumas! Net ãkys slýsta žiūrint Btg. Tik akis įsmeigęs iš tolo žiūrėjo [į elementorių], net akelės Joneliui slydo Žem. Į jauną juo ãkės slýsta Krš. iš rañkų slýsta nesiseka (dirbti): Jam darbas iš rañkų slýsta BŽ42. O rytą kilus, rankos tarytum pakulinės: ką ėmė – nesuėmė, kirto – nesukirto, slydo visi darbai iš jų J.Balt. slýdęs púolęs visada, tuojau pat: Gerai – tai mūs nemato; kai ko reik – tai slýdus púolus ir pas mus Prn. žẽmė slýsta iš po kójų nesaugu darosi: Bruzdulis vis labiau jaučia, kad žemė slysta iš po jo kojų rš. \ slysti; apslysti; atslysti; įslysti; išslysti; nuslysti; paslysti; parslysti; praslysti; suslysti; užslysti