skara reikšmė
Kas yra skara? skarà sf. (4) Rtr; SD27, CI652, B466, Sut, RtŽ, M 1. DŽ, Žg, Nmč, Kp, Pb, Jon didelė, ppr. vilnonė, skepeta pečiams, galvai apsigobti: Seniau moterys nešiojo skaràs, dabar jos iš mados išėjo Dj. Pasiimk skãrą, ba bus šalta Vv. Su tokia skarà nei vėjo, nei šalčio nebaisu Lš. Neturiu šiltos skarõs žiemai Al. Ji pasiėmė skarą, užsigobė, kad nebūtų šalta LTR(Vdkt). Išbėgo mergiotė be skarõs ir prasišaldė Ds. Skarà ir skarà [užsisupus] ana eina, jau pasenėjo Klt. Užsirišiau marguoja skarà Rš. Močia, būdavo, tai tik skãrą an galvos – ir Žiliuos Slm. Aš skaràs vis mezgu ir parduodu Mlk. Kaimiečių moterų daugiausia šaltymečiu ryšimosios skaros yra kur kas didesnės už skareles rš. Retukšlė skara LKGI577. Žvilgterėję akim da toliau, išvysma miškus, girias, kurios apriečia aną plotą, aną nelyginant skãrą ar patiestuvę brangiausią BM61(An). | prk.: Vėjas išblaškė paskutines debesų skaras rš. Bridau per miglų skaromis užklotas pievas rš. ^ Viena skara visų neapriši LTR(Gdr). 2. skarelė: Skepetą dabar visi skarà bevadina Žvr. Má[n] skarà tai liga (nemėgstu ryšėti) Jrb. Anojė sukerpė sau skãrą ant galvos J. Maulys, kurs, apsimaulinęs su bjaura skarà galvą, sėdi kertė[je] apsismurgliojęs J. Jų galvelės buvo užgaubstytos ir akelės skarõms uždangstytos JD220. Apsirišiau skariutėlę ant baltos galvelės LTR(Ob). | Mirga plasta kaip ugnelės pionierių skaros S.Nėr. 3. Lex60, CI1223, R, MŽ, N, K, DŽ1 skuduras, skarmalas, skurlis: Mazgotuvė, skepetas nutrūkęs, nuskaręs vadinas skarà J. Kaip nuskarsi, turėsi daug skarų̃ J. Skaromìs apsileidęs sejonas, kad atskarusios padelkos J. Su tokia nečysta skarà parkirstą koją aptvėrei! Vkš. Atsiūlė[ja]u šitą savo skãrą, bus šaukštam šluostytie Aps. Kokią ten lėlę padirbsi iš skarų̃, iš skudurų kokių Krt. Šluostytinė skara SD334. Nušluostymo skarà KI36. 4. ppr. pl. KlvrŽ vystyklas: Vyras ne (nei) skarõs yr skalavęs, ne pasturgaliuko šluostęs Rdn. Mergikei skaràs plauti nereik mokslo DūnŽ. Numaudė vaiką, suvyniojo į kokią skãrą ir paguldė DūnŽ. Atrado jį … skarose suvystytą SE19. 5. RtŽ audeklo, marškos gabalas: Skara pirštuo tverti Kv. Rūgštą pieną į skaràs supilti i tverti [nusideginus] DūnŽ. Tai čia, tai ten matos nešamos sprogstančių medžių šakelės, plevėsuoja ant lazdų iškeltos raudonos skaros J.Bil. Viešpatie, štai grivina (svaras) tavo, kurią (kurį) turėjau išdėtą skaroje BtLuk19,20. ║ nosinė: Skara šluostyk nosį O. 6. Plt prastas, sudėvėtas, suplyšęs drabužis: Drabužiai – vienos skãros DŽ1. Mūso visas anttrobis skarõms užverstas Dr. Tokia skarà tik skudurninkui gerai Sch220. Jos vaikai kaip čigoniokai, rūbo nemato: ar skarõm, ar svetimais išaugtiniais Trgn. 7. ppr. pl. DŽ, Žsl, Al, Drsk, Lp, Lš drabužis, apdaras: Skãros ir viršutinės, ir apatinės Lzd. Reiks velėt skaràs Mrc. Apsivilkau naujom skarõm, apatinėm ir viršutinėm Kb. Be skarų̃ liko žmogus Kč. Labai skaràs sulijo Mrk. Tos skãros tep plyšta prie knibinio, kad nepaspėji nei aust, nei pirkt Srj. Nuog dūmų skãros aprūksta Rud. Koki tiej vaikai draskūnai, kad neroji jiem skaràs siūt Kpč. ^ Šienavok skãrą namie, tai tave šienavos žmonėsa Kb. 8. sing. S.Dauk, Kos93, DŽ, Slnt, KlvrŽ, Brs, Ms pluoštas, drieka: Linų, kanapių skarà, arba plieka J. Linų skarà gera, kad neapsipakuloja, kad išnardo kaulus minant J. Linai yr gerai nusitaisę marko[je], tura gerą skãrą Krt. Paimi išmintų linų saują ir matai skãrą Plt. Skarà gera, gražios sruogos Krš. Sutęs nurauti [linus], išminti – prasta skarà DūnŽ. Iš dirvos linai – prasta skarà Pvn. ║ avižos varpa, šluotelė: Avižos tura gerą skarą, šiemet yra jos skarotos, duos gerą dagą Prk. 9. skaidula, plaušelis: Šaknis šakočiausia, iš daugybės skarų drūktų sudėta P. Skaros šaknių SD107. ║ medienos rievė: Kiek atvejų [medžius] raižant, tiek reik veizėti, kaip skaros eit S.Dauk. 10. R414, MŽ558 (plaukų, vilnų) kuokštas. 11. CII1030 skiepijamoji šakelė. ◊ skaràs mèsti (sudė́ti) į kùpetą Sd tuoktis: Onė, mèskiav vedu skaràs į kùpetą Plt. Gal su ta sudė́siav skaràs į kùpetą, gal su ta gyvęsiam Trk. skãros per gálvą lẽkia apie labai suplyšusį žmogų: Skãros par gálvą lẽka Kal.