rievė reikšmė
Kas yra rievė? 1 rievė̃ sf. (4) 1. Kos19, M, DŽ, Als, Kp, Sdk, Lš metinis medienos sluoksnis: Kieka rievių̃, tieka metų turi medis J. Skersinė rievė LKGI572. Rievė medžio, rėta SD53. Rievėtas, turįs rieves SD53. Vienmečiai augalai be metinių rievių, nes jie vieną vasarą tegyvena Db. Jeigu tik tiesiai riẽvės eina, bus skalus medis Srv. Eglės yr tanki rievė̃ Šts. Kertant [balana] eina tokiom rievė̃m Pšl. Išilgai lentos eina riẽvės Pl. Iš medžio didžioms rievė̃ms balsingesnės muzikos Šts. Iš eglės, iš pušies negerai [drožti] – rievès tura, negal išdrožti dailiai Pln. Rievelės, sulos suspaustos nu šalčio, tura apent išsitempti ir sulą suliulinti S.Dauk. | Tankių rievių̃ (sluoksnių) akmuo greičiau plyšta, retarievis sunkiau Ds. ║ skeveldra (akmens): Akmenų gerų tai negavom, bet rievių̃ nemažai prisivežėm Srv. 2. žievė, luobas: Šito medžio labai stora rievė Gž. Matai, nuo obuolio kokią didelę rievę nulupau Žvr. 3. DŽ rumbas, randas, ruožas: Anuomet perkūnija trenkė į mūsų ąžuolą ten pakuity, bet nieko kito jam nepadarė, kaip išvarė tokią riẽvę nu viršaus lig žemės Grg. Piemenes surėžė berželius, dabar ir bus su rievė̃m Kp. Medis suplyšęs rievė̃m Pin. Ant medžio riẽvės kažkokios užaugę Pin. Storas kaklas ir sprandas lipo lašinių rievėmis kaip tešla iš po apikaklės P.Cvir. Jau negražiai ir ta sutukus – tik tokios riẽvės stovi ant sprando Gs. Piemenys votagais suraižė, karvių nugaros vienoms rievėms Krkl. Pažiūrėk, kiek rievių̃ (bruožų) ant ragų, tai tiek teliokų Ds. Apsileidimas bobos, ka i tos [veido] riẽvės (raukšlės) žemių pilnos Krš. Kaktoje staiga blykstelėjo raudona rievė rš. Pridilę kaliošai, nebėr rievelių, ir slysta Šts. Gero dalgio asnis yra valki: rievelės atsiviepa Ggr. | prk.: Sąžinė lyg anos gadynės budelis išdegina rievę kaltininko širdyje Blv. 4. juosta, drūžė: Rievìkėms ejo audeklas Užv. Gyslainis [audeklas] buvo su rievėms, o dryžainis su taurelėms Šts. | Lašnys, ant lango stiklo bėgdamas, daro riẽvę J. Srugliai kaip ašaros, stiklu pagal bėgdamos, paliekt rievès, arba takus J. 5. MŽ208, N, [K], JI235 brydė. 6. ppr. pl. Mrj, Žvr trinant susiveliantis odos nešvarumas, sąvėlė, sutros: Prausiaus, prausiaus, bet vis da riẽvės tebeina Ds. Patrauk prispaudęs ranką per krūtinę, tai riẽvės ir lupasi Plv. Riẽvės prakaito per veidus eina Gs. Sakai – nusiprausęs, o riẽvės ritasi nuo pečių Snt. 7. ppr. pl. nuo kūno nešvarumo pasidariusi dėmė, sutepimas: Koks čia skalbimas – visos riẽvės tebėr Trg. Riẽvės prisitraukia prie audeklo, jas reikia trint, su vandeniu neišplausi Mrj. Vienos riẽvės ant drabužio Vl. Skalbk da tuos marškinius – visos riẽvės stovi Alk. Visas žlugtas vienų rievių̃, reikės iš naujo perskalbti Grl. Juodomis rievėmìs prakaitas įdilbęs apkaklėse, rankovėse marškinių J. Gailumas šarmo rievès juodų marškinių išėda JI401. 8. Kos38, I, VĮ siūvis, siūlė, išsiuvinėjimas, apsiuvas, apvadas: Audeklas gražioms rievė̃ms išrievintas Skd. Rievėtas, rieves turįs savim, išsiūtas SD70. 9. (neol.) visuomenės klasė: Patrinko baisios muštynės ir smarki kova terpu dviejų rievių svietiškos draugystės, turtingų ir beturčių, apsipylusių pinigais ir darbinykų A.Baran.
2 rievė̃ sf. (4) I sekluma, brasta; plg. rieva 2.
3 ×rievė (vok. dial. rêwe, plg. Rübe) sf. BzF164, MitII339, LBŽ, GK1939,93, LFIII219 bot. paprastasis runkelis (Beta vulgaris): Atidarę savo runkelių ir rievių rūsius, pamatė, kad beveik pusė viso čia sudėto pašaro yra šalčių sunaikinta prš. Du kartu rievių daviau, nevirtų bei stambiai supjaustytų LC1879,43.