skalus reikšmė
Kas yra skalus? 1 skalùs, -ì adj. (4) [K], Rtr, DŽ, Rs, Ms, Všv, Rdš, Rmš, Dv, Ob, An, Lnkv; SD138,361, Q491,664, R, MŽ279, Sut, I, Kos52, RtŽ, M gerai skylantis, skilus: Neskali malka N. Pranarus medis kaip ruoplys neskalùs, t. y. greitai neskinla J. Dailus medis skalùs, šakotas neskalùs Mžk. Skalùs medis lengva skaldyt Mlt. Nė vienas toks medis nėr skalùs, kaip alksnis LKT86(Kl). Ot skalì malka: rėžei kirviu – ir skilo! Lp. Eglinė lenta labai skalì Švnč. Skalùs šakalmedis Vkš. Tasai pliauskas suvisu neskalùs, neatskelsi šakalių Užv. Palaukės medžiai neskãlūs Dkš. Širdis [medžio] neskalì yr KlvrŽ. Klevinis klumpis kietas dirbti, o skalùs nešioti Šts. Reikėj[o] nekirsti šile pušelės, reikėj[o] neskaldyt skaliõs lentelės (d.) Smn. Šita derva neskalì, neatskelsi šakalio Vb. Gera ir skaldyt, kai tokie skãlūs akmenys Dgl. Trupus, skalus akmuo R307. Skalioji klintis KlK25,21. Skãlios grūšnios kaip griežčiai Ds. Ketveriai skalus SD37. skaliaĩ adv. [K]. ║ aižėjantis: Nelytotą metą purvo žemė yra skalì Šts.
2 skalùs, -ì adj. (4) 1. skambus, aiškus: Ano balsas skalùs J. Skalùs šunio balsas, kad neapsakytaĩ Sld. 2. kuris daug skalija, loja (apie šunį): Skalùs šuo Grž.