klumpis reikšmė

Kas yra klumpis? klùmpis sm. (1) 1. žr. 1 klumpė 1: Klùmpis yra iš vieno medžio: apušies, gluosnio, juodalksnio J. Nutrūko klùmpis, ir nebeturiu su kuo beeiti Skd. Cinokas ėjo …, kojas auliniuose klumpiuose vilkdamas pagal žeme Žem. Nei pats Juodžius nebeatmena, kaip jų čia dideliais, dideliais klumpiais po balas klampota Vaižg. Su klùmpiais visą rudenį išklampiojau Skd. Išrentė geldelę, antsegė skūrą – tokie buvo pirmiejai klumpiai Šts. Vienas jo klumpis susprogęs I.Simon. Beržinis klùmpis baugus yr kojoms, atbūgsta kojos, uosinis geresnis Rt. Pirmiejai klùmpiai buvo degtinai išdeginti Šts. Pelnosi piningų, kurbelius pindams ir klumpius dirbdams LC1879,40. ^ Ruputės šį metą kai klùmpiai (tokios didelės) Vvr. Keli tokie telpa į klùmpį (sakoma juokiantis iš kieno silpnumo, menkumo) Sd. 2. lentgalys su įkalta grandimi vežioti plūgui, pašliūža: Arklių nekinkyk į ratus; antsidėjęs plūgą ant klùmpio nuvažiuosi į laukus Slnt. 3. prk. nevikrus, sunkaus kūno sudėjimo, ištižęs ar apsileidęs žmogus: Tas klùmpis gerai nieko nepadirba rš. Jau kad toks klùmpis antlips ant kojos, tai ir kauleliai sutraškės Slnt. Ką tas klùmpis išmano, by tik liežuvį laidina Vvr. Su klùmpiu ar susikalbėsi Skd. Eik tu, klùmpi, kam tu deri! Skd. 4. prk. senas, blogas, liesas arklys: Žiūrėk, ir tas atvažiavo, porą klumpių pasikinkęs Krp. 5. N klumpius, klumpdirbys.