išsiuvinėjimas reikšmė

Kas yra išsiuvinėjimas? išsiuvinė́jimas sm. (1) Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 1. LL297 → išsiuvinėti 1: Mano duktė ant išsiuvinė́jimų labai gabi Gsč. 2. ppr. pl. Ser siuvinėtas papuošimas: Nedaug aš nusimanau apie žemčiūgus ir dar mažiau apie karalienių išsiuvinėjimus A.Vien. \ siuvinėjimas; apsiuvinėjimas; įsiuvinėjimas; išsiuvinėjimas; pasiuvinėjimas