gailumas reikšmė
Kas yra gailumas? gailùmas sm. (2) → gailus: 1. Gailùmas šarmo rieves juodų marškinių išėda J. Nesiskalbia – prapuolė ir gailùmas Pc. | Dūmų gailùmas akis ėda J. Viduj pilna dūmų ir gailumo Vr. Vaikai zujo aplink ugnį, pasinerdami dūminėje ir prunkščiodami nuo gailùmo Vaižg. Eisma pirtin paskui vyrų – visas gailùmas bus prapuolęs Ktk. Žymu kažkokių gailùmų (pirty, kai yra smalkių) Grž. | Gailùmų šviežias šienas turi (svaiginamai kvepia) Švnč. Šitas gėles reik išnešti, ba iš jų gailùmas eina Mrj. Mat dabar pats gailùmas (stiprumas) ligos Grš. Vienas medžias auga, kurio patis tiektai kvapas yra gatavas vaistas prieš šitą gailumą [žalčio] DP522. Rodžia ėdesius, sokoru pabarstytus, ižg viršaus saldžius ir geidžiamus, bet viduryje gailumo ir nuopenų pilnus DP383. 2. Šiandien ir rasos gailùmas, gal bus ruduo Ds. 3. Mž433 Ir ižg to pažintumbim, kaip yra žalingas gailùmas nuodžios DP583. Sergėkimės visokių ... rūstybių, gailumų DP531. 4. Kaipgi ten bulvėm išdirbsi – toks gailùmas žemės Užp. 5. Man toks jo gailùmas, kad negaliu apsakyt Ds. Vanagas vištą nunešė, ir gailùmai man buvo, dvi dienas nevalgiau Ds. Gailumas suėmė širdį rš. Neišsakomas gailumas ją suėmė rš.