išnešti reikšmė
Kas yra išnešti? išnèšti, ìšneša, ìšnešė 1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas J. Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos BB3Moz6,11. Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę VoL295. Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu (tik mirusį, negyvą) išneša Dgč. Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? JD1172. | Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu LTR(Jz). | Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę I.Simon. Tave su lova galėjo išnèšt (taip kietai miegojai) – ką tu girdėsi! Btg. Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt (neišsemti) Ad. Kad taũ išnèšt ažustipusį! (keik.) Arm. Velnias kažkur jį ìšnešė Jnš. Ko iš pirkios neišneša? (šešėlio) Pls. išnešamaĩ adv.: Nedaug bėra – išnešamaĩ Als. Neišnešamai daug vandens bėga į rūsį Trg. išneštinaĩ adv.: Čia alų parduoda išneštinaĩ K.Būg. Gėrimų pardavimas išneštinaĩ BŽ82. | refl. tr.: Viršūnėlę laušiu, iš šaknelių rausiu, o aš savo lelijėlę drauge išsinèšiu JV976. Išeina močiutė iš aukšto svirnelio, išsìneš[a] rankelė[je] baltus marškinėlius JD914. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Bil tik išsinèšk iš akių [daiktus] Kp. ^ Išėjo ir kedutę išsinešė (ilgai nepareina) LTR(Zr). ║ kylant iškelti aukštyn; ištraukti į viršų: Prašvitus paukštis pakilo skristi ir išnešė mane taip aukštai, jog nebemačiau žemės J.Balč. Tas pabalnojęs [kumelę] užsėdo, toj tuo[j] jį išnešė in padanges BsMtII122. Skandink, Dievai, žirgužį ir tymelio balnužį, išnèšk, dievai, jaunąjį brolelį JD160. Lįsk į tos upės dugną ir, paėmęs du akmenėliu, išnešk man! SI1. 2. tr. išpasakoti, išplatinti: Ką tėvai namuos kalba, vaikas viską išneša iš namų Jnš. Tarp saviškių visko pasitaiko, bet to neišnèšti iš namų Jnš. Eidami per visą pasaulį, evangeliją ... toli ir plačiai išnešė DP621. 3. tr. kurį laiką nešti iš kur: Kokius penkius metus iš mūso [v]andenį ìšnešė, kol savo [šulinį] išsikasė Krš. 4. tr. pristatyti reikiamą kiekį per tam tikrą laiką: Ar galėsi išnèšti pieną (atiduoti reikiamą duoklę)? Ėr. Kap išnèš visą nedėlią [pieną], tada užmokėsit Lp. 5. tr. savo judėjimo jėga išmesti, išvaryti, išstumti: Ledus jau išnešė Neris rš. Banga išnešė karalių į krantą S.Nėr. O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. 6. tr. Arm, Kš išmušti, išdaužti, išplėšti: Kuosai langus išnèš Šmk. Lydys ìšnešė (pradūrė) triūbicą Ėr. Kai davė akmeniu burnon, tai visus dantis ìšnešė Švnč. Jam par karą koją nutraukė ir akį ìšnešė Skr. Regis, ne kiek ažkliuvo, ale visą mėsą išnešė iš blauzdos Skdt. Kaip granata sprogo, ìšnešė jam šoną Jnšk. | refl. tr.: Kur krūmai, tę ir akis išsinèšt lengva Rod. Kai jis (bernelis) šoko per upelį, išsìnešė (išsinarino) sau kojelę (d.) Dglš. ║ Nt išversti, išgriauti, iškabinti: Ravą ìšnešė, kai bėgo vanduo Pc. Pavasarį Dubysa ìšnešė daug užtvankų Btg. Dar ratai šlapią žemę išnešė Lp. Kur sesutės išvažiuota, raselės nukrėsta, kur žirgelių arcavota, žemelė išnešta LTR(Žl). | Nuo rūgštaus pieno labai ìšnešė (paleido) vidurius Ln. 7. intr. pradėti smarkiai bėgti, pasibaidyti (apie arklį): Kap ìšnešė arkliai, tai sugurino visus ratus Nč. Turėk stipriai vadeles, ba gali išnèšt arklys Nč. 8. refl. Dgl greit išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Jiej greičiau išsìnešė iš miško Lzd. Tik tik spėjom per langą išsinešti, ažna gramožt stogas ir suvirto Rod. Išsìnešė per duris! Lp. 9. tr. iškraustyti, iškelti iš vienos vietos į kitą: Paskui ìšnešė ant sklypų – pasidarė daug stipriau Kkl. | refl.: Išsìnešėm an viensėdžius Grv. Išsinèšt būt geriau, tik su pinigu ankšta Ad. Seniau [čia] toks buvo, dabar išsìnešė Gl. Mes jau išsinẽšę iš ūlyčios [į vienkiemius] Dglš. 10. tr. išeinant pasiimti: Jau teip daug pinigų išmetei – kiti vis parneša, o tu vis išneši ir neparneši BsMtII75. Gerai, seselė, išbėgusi, jaunas dieneles išnešusi (išgelbėjusi, saugojusi) JD27. | Išnešiau (išlošiau) šimtą markių par vieną vakarą Šts. | Iš ten ir lietuvių pasakos išneštos LTII566(Bs). Iš čion tai buvus išnešta Asijon toji kalba LTI6(Bs). ^ Sūnus parneš, duktė išneš LTR(Jnš). Gervė išneša pavakarius ir pogulį (rudenį, gervėms išskridus, žmonės nebevalgo pavakarių ir nebegula pogulio) LTR(Kur). Gervės pietus išneša, o pavasarį atneša KrvP(Zr, Ds). Reikia išleisti, kad nakties neišnèštum (sakoma išlydint svečią) Pg. Ašiai išlydėsiu, išleisiu, kad nakties neišnèštum Ob. Išleisiu, kad dieną neišnèštut Pkn. Palydėsiu, kad dienos neišnèštum Krs. | refl. tr.: Ką išsineši [dalies, kraičio], tai ir turėsi, ė jau paskui sunku užsigyvent Sdk. | Tokius atsiminimus ir įspūdžius Majakovskis išsinešė iš Gruzijos T.Tilv. Iš ten ... jie išsinešė teipogi nuovoką apie žvėris ir paukščius, kurių savo naujoje tėviškėje nerado LTI3(Bs). ║ pavogti, pagrobti: Dėl tokios spynos gali da kada visa išnešt Sdk. Laikykiat da ilgiau svirnalių atdarą, be įėjęs kas išneš visus drabužius Vvr. Ir išdraskė [vanagas] lizdelį, ir išnešė vaikelius, likau senas ir biednas strazdelis JD26. ║ išskinti, nurinkti (ne laiku): Da ir buvo uogų, ale kad žalias išnešė Sdk. Jau išneštì riešutai Ėr. 11. tr. duoti derlių: Kaip sau norit, bet dvieiliai miežiai daug daugiau išneša už šešiaeilius – tas jau seniai visų pribota Srv. 12. refl. smarkiai išaugti: Bulvės kad išsìnešė! DŽ. Mano pasodytos saulagrąžės kad išsìnešė! Al. 13. tr. iškęsti (vargą): Mylėjau panelę, žadėjau ją vest, kad ji padėtų vargelio išnešt LTR(Ob). Jie jau šitos bėdos neišnèš Rtn. Žmogus gyvendamas nieko neužgyvena, tik vargą neišnešamą Skr. 14. tr., intr. išgalėti, pajėgti, pakelti, išlaikyti: Nebegaliu tokio sunkaus darbo dirbt, mano sveikata nebeìšneša Srv. Kupra neìšneša, mušamos [su pačia] Grk. Martynaitytė dirba, kiek jos jėgos išneša I.Simon. Kojos neišnešė toliau paeiti Sn. Kai ìšnešiau, tai ìšnešiau, dabar negaliu [rūkyti] Dglš. Ne štuka susilygti gerą algą, ale reik ir išnèšti (įstengti dirbti) Krš. Susiderėjai tokią algą, tik kažin, ar tu ją išneši savo darbu Vv. ║ būti pakankamam (apie pajamas, lėšas): Leido jį mokytis, skirdamas tam net daugiau, kaip jo menkos lėšos išnešė J.Jabl. Man už kiekvieną mažmožį reiks užmokėti, nė alga mano nebeišneš Žem. Pretenzijų buvo prirašyta tiek daug ir taip brangiai jos įkainotos, jog nebeišnešė ir Alfonso namai A.Vien. Žemė išnešė ir tvartų, ir skaityklos statybą J.Avyž. 15. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Nenuseina man žmogus, katras ne pagal savęs išsìneša Ds. Jis ne palig savęs išsìneša Stk. Kad ir kaip išsinešì, bet tas, kas esi, vis liksi Slk. ║ dėtis kuo, laikyti save kuo: Išsìneša ponia, o gryčioj kai tvarte Ut. Išsìneša mokytesniu už visus Ds. Marė gražesnė išsìnešė už visas Ds. 16. tr. siekti, sudaryti: Skaitlius sandarbininkų neišneša skaitliaus vienos rankos pirštų V.Kudir. Kiekvienas nešėjas tiek tura piningų pardėtiniui atskaityti, kiek išneša duotos jam žolės M.Valanč. Išlaidos su parsigabenimu išneša 330 rublių LTI288. Tik viena gera eglė daug išneša (kainuoja) Alv. Sienos turėjo lig šimto pėdų storumo ir buvo pastatytos iš tašytų akmenų, kurių kiekvienas išneša keturiasdešimt ketvirtainių pėdų J.Balč. Jo ilgos kojos – žingsnis visą metrą ìšneša Plv. Atkarpa AB išneša, sudaro atkarpos CD penktąją dalį Z.Žem. Žemė išnešė dvi desencinas Vlk. | refl.: Dorelis laiko (tiek išsìneša ..., kaip) trisdešimt trečiokų KI583. ║ tr., intr. ištekti, atitikti (dydį): Kažin ar tos lentos ilgis išnèš (ar nebus per trumpa)? Alk. Svirties kartis jau per trumpa, neìšneša (šuliniui išdžiūvus), negaliu pasemt Plv. Neìšneša stulpai, plati Venta [ir neįveda elektros] Krš. Jo ūgis kaip tik ìšneša tą švarką Jnš. Jau išneša tėvo apsiaustą Skdv. Būtų šiaip viskas gerai, tik neìšnešu pečiūse Skdv. 17. tr., intr. reikšti: Žodis kvailas taip (tiek) išneš kai paikas N. 18. intr. gerai, puošniai atrodyti: Toj jų nauja troba tai jau ìšneša Vs. ║ tr. puošti: Mergaitę kasos labiausiai ìšneša Al. ◊ ant ausų̃ išnèšti greitai išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų̃ ìšnešė Nm. ant sàvo pečių̃ išnèšti vienam, pačiam atlikti, padirbti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių J.Avyž. dū̃šią išsinèšti spėti išeiti iš pavojaus, išlikti gyvam: Tik dūšiàs išsìnešė, ė visas gėris sudegė Prng. Kad kiek, tai [būtų] i dū̃šių neišsinẽšę Prng. (kieno) galvà (prótas, pakáušis, rãzumas) ìšneša supranta, nusimano kas: Kaip mano galva išneša, taip ir sakau Krm. Tik meistro galvà ìšneša, kaip tokį namą pastatyti Jnš. Sena galvà, ką ana beišnèš Km. Jo pakáušis neìšneša, kaip išbristi iš skolų Jnš. Kaip reiks priklausančią jam vietą užimti, jo protas neišnešė LzP. Kaip prótas ìšneša, taip ir daro Krp. Razumas išneša, kojos neneša Srj. Mano galva visai neišneša, kas čia darosi Gs. Kaip čia padarius, jau mano galvà neìšneša Zr. Taip gudriai pasakei, kad jau man galvà nebeìšneša, kaip čia išeina Sml. Kap kokias durnystas daryt, tai jo galva išneša, o kap gera, tai ne Arm. Tai ma[no] bludna galvelė, tai ana neišneša, iš kur vargeliai eina (rd.) Rod. gálvą [sveĩką] išnèšti Btg pabėgti, išsigelbėti: Turėtum tik džiaugtis pati, sveiką galvą beišnešusi J.Jabl. Dabar tu jau galvelės nebeišneši, – ponas apsidžiaugė LTR(Dkk). Kytras galvą išneša B. gývastę (gývybę) išnèšti išsigelbėti nuo mirties: Gývastę gavom išnèšti šiaip taip Vn. Atmovė keturi vyrai, vos gývybę ìšnešė Krš. Vos ne vos gyvybę savo beišnešiau S.Dauk. ìltį išnèšti išgyventi kur ilgą laiką: Dieve duok, kad ir iltį išneščia B. káilį [sveĩką] išnèšti BM56 pasprukti, išsigelbėti: Džiaugiuos aš sveiką kailį išnešęs Srv. kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai da išnèšt kélnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu Vb. kíek gerklė̃ ìšneša (rėkti, dainuoti) labai smarkiai: Keletą kartų mėginau kiek tik gerklė išneša rėkti, bet niekas manęs neklausė J.Balč. Namiejūnui buvo labai keista, kad dvarokai, jokių ponų nepaisydami, plėšia (dainuoja) kiek tik gerklė išneša per visą dvarą rš. kirvẽlį išnèšti Vb pabėgti, išsinešdinti. kišẽnė ìšneša užtenka pinigų: Rengiasi pirkti, ale kaži ar kišẽnė išnèš Gs. Daugumas, kas jį matę, galvas guldė, kad jų kišenės neišneštų užmokėti už tuos veršiukus, iš kurių odos pasiūti jo batai J.Balč. Kešenė neišnešė – būt instaisęs kuliamą Skdt. kójomis išnèšti ištrypti, sumindžioti: Užbėgo arklys per rasodą ir išnešė visa kojom Ds. ×kokià būrà ìšnešė Vrnv kas privertė išeiti, išvykti iš kur. kudãšį (kudãšių, kudẽšį; Gs, kuldãšių; Upn) išnèšti Rm pasprukti, išsigelbėti: Per praeitą karą du sykius vos vos išnešiau kudašių Lkč. Ìšnešė kudãšių svetur Jnš. kuõdą [sveĩką] išnèšti Jnš pasprukti, išsigelbėti. muĩlą išnèšti pabėgti, pasprukti: Aš per senas muilą išnešti J.Marc. nósį išnèšti Dl pasveikti. \ nešti; antnešti; apnešti; atnešti; paatnešti; papaatsinešti; danešti; įnešti; išnešti; paišnešti; nunešti; panunešti; panešti; parnešti; paparsinešti; pernešti; piesinešti; pranešti; prinešti; raznešti; sunešti; pasunešti; užnešti